Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Kalbant apie žmonių darbo rinką, egzistuoja du robotizacijos poveikio scenarijai: pirmasis – robotai pakeis darbuotojus, antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbo vietų. Ką daryti, kad žmogus darbo rinkoje konkuruodamas su robotais, išliktų patrauklesniu darbuotoju?
Technologiniai sprendimai neatpažįstamai keičia žmonių gyvenimus. Prieš kelis metus dulkių siurblys-robotas ar robotas-žoliapjovė buityje buvo retenybė, tačiau šiandien jie vis labiau populiarėja, suteikdami žmonėms galimybę daugiau laiko skirti pomėgiams ar darbinei veiklai.
Robotų skaičius didėja ir verslo, ypač gamybinio, organizacijose. Jų diegimo pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau pamažu robotai plečia savo „gebėjimų zoną“ ir perima iš žmonių vis daugiau ir daugiau veiklų. Todėl kyla klausimas, kaip keisis situacija ateities darbo rinkoje?
Robotai – didins ar mažins nedarbo lygį?
Įžvelgiamos dvi kardinaliai skirtingos alternatyvos: pirmoji – robotai pakeis žmones-darbuotojus, antroji – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų.
Mokslininkai Carl Benedikt Frey ir Michael A. Osborne (2017) negailestingai teigia, jog dėl automatizacijos per artimiausius 10-20 metų 47 proc. JAV darbuotojų susidurs su rizika prarasti darbą. Tuo tarpu Vokietijos atstovai Katharina Dewngler ir Britta Matthes (2018) pažymi, kad robotai iš darbuotojų iš esmės perims tik tam tikras konkrečias funkcijas. Tai reiškia, kad darbuotojų pakeitimas robotais svyruos tik nuo 9 iki 12 proc.
Tačiau labiausiai vyraujanti nuomonė yra ta, kad robotai sukurs daugiau ir naujų darbų vietų, kurios kokybine prasme ženkliai skirsis nuo dabartinių. Norėdami įsidarbinti tokiose vietose, žmonės turės pasižymėti tam tikromis kompetencijomis. Universalų jų sąrašą vargu ar galima parengti, tačiau dominuojančias kompetencijas visgi įmanoma identifikuoti.
Kuo žmogus pranašesnis už robotą?
Galima išskirti keturias esmines kompetencijų grupes, padėsiančias žmogui tapti patraukliu darbuotoju „robotų visuomenėje“.
Pirmiausia, tai techninės kompetencijos. Svarbu pabrėžti, kad jos tampa vis labiau dominuojančiomis, siekiant susirasti gerą darbą. Programavimo, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai jau dabar sudaro prielaidas „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo tempą bei greitį. Natūralu, kad daugėjant robotų, didės ir žmonių, gebančių pasakyti robotams suprantama kalba, ką ir kiek reikia pagaminti, transportuoti ar pan., poreikis.
Taip pat svarbios metodologinės kompetencijos. Šioje grupėje išskiriamas kūrybiškumas, antrepeneriškas mąstymas, problemų sprendimas, konfliktų sprendimas, analitiniai, tyriminiai įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus bei orientacija į rezultatą. Iš esmės, gebėjimas problemų sprendimui pritaikyti neįprastus, tačiau veiksmingus būdus – vienas iš pagrindinių žmogaus pranašumų konkurencinėje kovoje dėl konkrečios darbo pozicijos.
Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į socialines ir asmenines kompetencijas. Tai tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, kalbų mokėjimas, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius sprendimus, perduoti žinias. Šios kompetencijos tampa ypatingai svarbiomis.
Nemenkinant prieš tai minėtų kompetencijų svarbos, visgi labiausiai tikėtina, kad žmogaus asmeninės savybės atliks lemiamą vaidmenį. Žmonių lankstumas, nevienareikšmiškumo toleravimas, motyvacija mokytis, gebėjimas dirbti net ir esant „spaudimui“, ilgalaikis požiūris bei susitarimų laikymasis yra tai, kuo robotai kol kas dar nepasižymi. Todėl siekdamas įsitvirtinti „robotų visuomenėje“ žmogus šiuos įgūdžius turi stiprinti bei išnaudoti.
