Šmaikštūs darbo skelbimai atkreipia daugiau dėmesio
„Ūkininkas ieško darbuotojų daržų ravėjimui. 50 cnt (prieš mokesčius) už vagą (ilgis 150 m) arba 15 Eur (prieš mokesčius) už dieną (7 val. ryto pradžia, 20-21 val. pabaiga). Kreiptis tik rimtai susidomėjusius, pageidautina turėti savo įrankius, bent jau vidurinį išsilavinimą, negeriantys”, – taip skamba feisbuke patalpintas vienas vasaros darbų skelbimų, kuris sulaukė įvairių reakcijų. Vieni aiškino, kad įrašo autorius tikriausiai juokauja, norėdamas atkreipti kandidatų dėmesį, kiti piktinosi, neva tai šiuolaikinė vergovė.
„Nusibodo kiaurą vasarą prie kompiuterio sėdintis ir čipsus ryjantis be saiko paauglys? Valandų valandas chatina su draugais ir net šiukšlių namie neišneša? Nori nubausti už tinginystę, bet bijai vaikų teisių? Mes tau padėsime. Legaliai nubausime jūsų vaiką. Įdarbinsime fasuotoju už kuklų atlyginimą, 450 „į rankas“. Plius visos socialinės garantijos ir mokesčiai. Jokios tarnybos neprisikabins.
Nei draugams pasigirs, nei kažkokių superskilsų įgis. Užtat nesėdės ant sprando ir savo „žaislams“ užsidirbs pinigų. Išmoks vertinti pinigus, kuriuos pats užsidirbs“, – toks su humoru parašytas skelbimas galioja vaikinams ir merginoms nuo 17 metų. Kaip tinklaraščiui euroblogas.lt patvirtino įrašo autorius Tomas Šiuipys, nepraėjus nė parai buvo sulaukta daugiau kaip 200 kandidatų.
Specialistų į Nidą neprivilioja net nemokamu apgyvendinimu
Tiesa, ne visiems darbdaviams taip sekasi pritraukti darbuotojų vasaros sezonui. Daugiau nei 3 tūkst. visos Neringos gyventojų kerpa tik viena kirpėja, o norint gauti manikiūro paslaugas reikia laukti eilėje daugiau nei mėnesį. Su tokiomis problemomis susiduria Nidos ir kitų Neringos gyvenviečių vietiniai gyventojai.
„Viena kirpėja kartą per mėnesį pas mus atvyksta iš Kauno. Tačiau tokia laikina pagalba – tik kaip šiaudas skęstančiajam, ji neišsprendžia esminės grožio srities specialistų trūkumo problemos. Kadangi tokių specialistų poreikis didžiulis, visų norinčiųjų pasigražinti klientų aptarnauti tiesiog neįmanoma“, – pasakoja „Kristinos studijos“ vadovė Kristina Laukienė.
Dvylika metų Nidoje veikiantis grožio centras, atsižvelgdamas į rinkos poreikius, plečiasi – birželio mėnesį keliasi į naujas patalpas ir kuria 5 naujas darbo vietas. Tačiau K. Laukienė nesitikėjo, kad surasti grožio srities specialistų bus tokia didelė problema.
„Apklausėme daugybę grožio specialistus ruošiančių mokyklų, tačiau ir ten konkurencija didžiulė: jau trys darbdaviai „kvėpuoja į nugarą“ ir laukia būsimo specialisto, kol baigs mokslus“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.
Grožio centro Nidoje savininkai jau ėmė siūlyti specialistams ir nemokamą apgyvendinimą, kad tik atsirastų norinčių dirbti Nidoje ar visą vasarą, ar mėnesį, ar nors po savaitę.
Tuo metu Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, akcentuoja, kad jaučiamas itin didelis darbuotojų trūkumas viešbučių ir restoranų sektoriuose, tačiau ne pajūrio kurortuose.
„Didžiausias jų trūkumas jaučiamas kurortiniuose ne pajūrio miestuose – Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. Daugiausiai ieškoma pagalbinių darbuotojų – kambarinių, virėjų ar darbuotojų virtuvėje. Į šiuos miestus darbdaviams dažnai tenka vežtis netgi žmones iš Ukrainos, Baltarusijos, kas sukelia nemažai trukdžių darbdaviams – reikia gauti vizą, o tai užtrunka“, – pasakoja E. Šiškauskienė.
„Paskutinės minutės“ darbai – pelningiausi
„Vasaros darbų bankas“ iniciatorius ir įdarbinimo agentūros „Biuro“ vadovas Valdas Strazdas pakomentavo, kodėl kai kuriems darbdaviams taip sunku vasarai rasti darbuotojų: „Darbdaviai dažnai neįvertina, kad darbuotojų paieškos procesas užtrunka. Dažnai sezoniniai darbuotojai yra linkę metai iš metų grįžti pas tą patį darbdavį, todėl yra svarbi tinkama darbdavio komunikacija, sezono pabaigoje rekomenduojame su darbuotoju tartis dėl kitų metų galimybių.“
Anot jo, daugelis įmonių sezoninius darbuotojus stengiasi pritraukti ne tik finansiniu atlygiu, bet ir suteikiamu apgyvendinimu, nemokamais pietumis, kvalifikacijos kursais ir pan. Be to, kai kuriais atvejais už sezoninį darbą įmanoma uždirbti gerokai daugiau nei įprastai. Pavyzdžiui, jei netikėtai iš rikiuotės išėjo kritiškai svarbus darbuotojas, dėl kurio griūva visa darbo grandinė, ir būtina skubiai surasti, kuo jį pakeisti keletui dienų ar savaičių. Kaip teigia V. Strazdas, yra jaunų žmonių, kurie medžioja tokius „paskutinės minutės“ darbo pasiūlymus, tad per vieną savaitę užsidirba dviejų savaičių atlyginimą.
„Paprastai darbuotojų sezoninio darbo finansiniai lūkesčiai svyruoja nuo 555 iki 1000 eurų, o darbdaviai sezoniniams darbuotojams šiais metais siūlo 10-15 proc. didesnę algą“, – teigia „Vasaros darbų bankas“ iniciatorius.
Specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės teigimu, sezoninio darbo užmokestis Lietuvoje po truputį kyla. Esą tam įtakos turi padidėjęs minimalus atlyginimas bei tai, jog susirasti darbuotojus už mažesnį atlygį darosi vis sunkiau.
„Pardavėjams algos svyruoja nuo įstatymu apibrėžto minimumo iki 750 eurų „į rankas“. Gamyboje, statybos sektoriuje įmanoma uždirbti 600-1000 eurų per mėnesį, žemės ūkyje – nuo minimumo iki 900 eurų, priklausomai nuo išdirbamų valandų skaičiaus, o aptarnavimo bei maitinimo sektoriuje (padavėjams, barmenams) dažnai mokamas minimumas plius šimtas ar pora šimtų eurų. Visa kita – klientų arbatpinigiai“, – vardija R. Tatarėlytė.
Tuo metu, kaip pastebi įdarbinimo agentūros „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė, sezoninių darbų užsienyje užmokestis lieka ganėtinai panašus kaip ir buvo praėjusiais metais. „Turizmo sektorius pietų Europos šalyse ne itin didelę algą kompensuoja galimybe suderinti darbą ir poilsį prie šiltos jūros. Be to, į beveik standartinį apie 800 eurų per mėnesį atlyginimą šiame sektoriuje paprastai būna įskaičiuotas ir maitinimas bei būstas, – sako G. Januškaitė. – Norintys daugiau uždirbti gali rinktis sezoninius darbus žemės ūkyje, fabrikuose ar sandėliuose. Mokama nuo 1200 svarų „į rankas“, tačiau galima dirbti ir daugiau valandų nei standartinės 40. Tuomet atlyginimas atitinkamai ūgteli. Tiesa, maistas ir būstas jau bus savo sąskaita.“
Didžiausias darbdavys vilioja nemokamu maitinimu ir transportu
Didieji Lietuvos darbdaviai taip pat susiduria su sezoninių darbuotojų trūkumu. Anot „Maximos“ personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, šią vasarą „Maxima“ iš viso planuoja įdarbinti 830 naujų sezoninių darbuotojų visoje Lietuvoje, iš jų 400 – Vilniuje ir Kaune, 145 – pajūryje, o likusį skaičių kituose miestuose.
Darbui „Maximoje“ ieškome kasininkų-pardavėjų, konsultantų, konsultantų-pardavėjų, krovėjų, pardavėjų, salės darbuotojų, taromatų operatorių, valytojų, vyr. kasininkų, užsakymų komplektuotojų, sandėlio darbuotojų, virėjų, kepėjų, konditerių, kitų cecho darbuotojų. Vidutinis atlygis „Maximos“ tinklo parduotuvėse siekia 753 eurus.
„Sezoniniams darbuotojams suteikiame galimybes dirbti patogiu darbo grafiku – keturias darbo dienas po kurių seka keturi laisvadieniai. Parduotuvių darbuotojams kasdien patiekiame karštus pietus. Dalyje miestų teikiame pavėžėjimo paslaugą – darbuotojus vežame dirbti į kitus artimiausius miestus. Esant poreikiui, daliai darbuotojų Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Nidoje suteikiame ir gyvenamąją vietą. Todėl ypač jaunimui darbas pajūryje gali būti galimybė derinti darbą su poilsiu, o Vilniuje ar Kaune – galimybė „pasimatuoti didmiestį“ planuojantiems pradėti studijas“, – kokiais būdais bando vilioti darbuotojus vardija M. Plešakienė.
Sezoninių darbuotojų mažėja
Jei palyginsime, kiek per sezoną „išsipūtė“ vieno ar kito sezoniškumu pasižyminčio sektoriaus darbuotojų skaičius, tarkim, pernai ir 2011-aisiais, turėsime atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų skaičiaus svyravimo amplitudė (skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio darbuotojų skaičiaus metuose) mažėja. Jei, pavyzdžiui, statybose, 2011-aisiais per sezoną personalas išaugdavo beveik 20 proc. (18,8 tūkst. darbuotojų), tai pernai metais augimas tesiekė 6,6 proc. arba kiek daugiau nei pusdešimto tūkstančio darbuotojų.
Panašiai traukėsi ir mažmeninės prekybos (nuo 6,2 proc. iki 1,9 proc.), apgyvendinimo sektoriaus (nuo 20,5 proc. iki 13,9 proc.), maitinimo sektoriaus (nuo 14,3 proc. iki 9,5 proc.) personalas. Kurortuose vasarą darbuotojų dar 2011-aisiais buvo padaugėję net ketvirtadaliu (26 proc. arba 3,5 tūkst. darbuotojų), o pernai šis augimas sudarė jau tik 18,7 proc.(3,2 tūkst.), nors vasara buvo tikrai puiki.
Šiuos duomenis, remdamasi „Sodros“ informacija, pateikė Lietuvos įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai. Iš viso per 2018 m. sezoną verslo šakose, kur sezoninių darbuotojų poreikis didžiausias, dirbančiųjų pagausėjo daugiau kaip 24 tūkstančiais. Daugiausiai – maitinimo sektoriuje bei statybose.
Kaip išsisukti be sezoninių darbuotojų
Kaip pastebi CVMarket.lt specialistė, dėl sezoninių darbuotojų sumažėjimo kaltos įvairios priežastys. Visų pirma, tirpstantis studentų, profesinių mokyklų auklėtinių, kurie dažniausiai ir bando užsidirbti vasarą ir į kuriuos taikosi verslininkai, skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2010-2017 m. besimokančių aukštosiose mokyklose sumažėjo net 38 procentais. Kritimas tęsiasi ir toliau.
„Biuro“ vadovo nuomone, sezoniniams darbams Lietuvoje didelę konkurenciją sudaro tokie pat darbai užsienyje. Be to, jau kuris laikas su darbuotojų trūkumu susiduriantys darbdaviai bando išlyginti sezoninius darbo jėgos poreikio šuolius. Gamybos įmonės stengiasi dar iki sezono sukaupti didesnes prekių atsargas, tolygiau paskirstyti darbo krūvį. Tačiau, anot jo, tai neįmanoma aptarnavimo sferoje ar žemės ūkyje. Didesni visoje Lietuvoje dirbantys darbdaviai sukasi komandiruodami darbuotojus iš didmiesčių, kur gyvenimas vasarą kiek apmiršta, į pajūrį, kur papildomų rankų poreikis išauga.
V. Strazdo teigimu, tariamasi su dirbančiaisiais, kad jie neišeitų atostogų per patį darbymetį. Beje, kaip byloja skaičiai, Lietuvos verslininkai priversti vis labiau remtis pastoviais darbuotojais, tad jų kiekis tolydžio auga, ypač tose veiklose, kur sunkiau atsisakyti rankų darbo (viešbučiai, maitinimas, statybos) arba kur reikia aukštesnės kvalifikacijos. Mažmeninėje prekyboje, gamyboje, žemės ūkyje pastoviai užimtų asmenų mažėja.
