„Pandemija vienu metu sukūrė ir daugiau laisvės, pavyzdžiui, derinti darbą bei asmeninį laiką, bet ir nepagailėjo iššūkių, pavyzdžiui, kaip neprarasti motyvacijos dirbant namuose. Jau dabar akivaizdu, kad, įveikus šią sveikatos krizę, darbuotojai vertins dar didesnį darbo sąlygų lankstumą ir laisvę pasirinkti, kiek dirbti iš naujo duris atvėrusiuose biuruose, o kada ir kiek darbo vietai rinktis namus, sodybą ar net kitą šalį. Tai bus nauja realybė, kuriai „Telia“ ruošiasi iš anksto, – pranešime spaudai sako „Telia“ Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas. – Reaguodami į tai ir siekdami dar labiau pagerinti darbuotojų gerbūvį, įteisiname naują darbo būdą – darbosotogas, kaip prieš šešerius metus vieni pirmųjų oficialiai pradėjome praktikuoti tada dar retenybe buvusį darbą nuotoliniu būdu.“
Daugiau laisvės, bet ir atsakomybės
Tiesa, R. Bagdonas pastebi, kad daug žmonių darbostogas gali klaidingai sieti su atostogomis, tačiau jų reikšmė visiškai skirtinga. Per atostogas žmonės visus darbus užmiršta, o darbostogos, atvirkščiai, yra tas pats nuotolinis darbas, tik išplečiamos jo geografinės ribos.
„Šis darbo metodas gali būti patrauklus įvairiais gyvenimo atvejais. Vieni turi artimųjų užsienio šalyse, kuriuos norėtų aplankyti ilgiau nei kelias dienas per metus, kiti jaustųsi darbingiau išmainę lietingą rudenį ar šaltą žiemą į šiltesnį klimatą, dar kiti linkę pakeliauti, bet nėra sukaupę tiek atostogų dienų“, – pasakoja R. Bagdonas. Tačiau jis pabrėžia, kad dabar darbuotojai pirmiausiai turėtų gerai įsivertinti, ar vykti į norimą ES šalį yra saugu dėl šiuo metu vis dar galiojančių apribojimų ir padidintos pandemijos rizikos.
Kaip nuotolinio darbo, taip ir darbostogų taisykles nustato darbdavys. Pavyzdžiui, „Telia“ ir „Telia Global Services Lithuania“ nuotoliniu būdu galintiems dirbti darbuotojams leis iki 30 dienų per metus dirbti būnant bet kur ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse. Tikslų darbostogų laiką, vietą ir kitas aplinkybes kiekvienas darbuotojas turi individualiai suderinti su savo tiesioginiu vadovu. Esant galimybei, sudaroma galimybė imti iš karto visą nustatytą darbostogų terminą arba išskaidyti dalimis.
Įmonė savo darbuotojus aprūpins visomis darbui reikalingomis priemonėmis, svarbiausia, kad užsienyje jie galėtų naudotis kokybišku ir saugiu interneto ryšiu. Pats darbuotojas asmeniškai turi pasirūpinti sveikatos draudimu, kelionių, apgyvendinimo ir kitomis asmeninėmis išlaidomis.
Žmonės darbostogų nori
Lietuviai pripažįsta, kad darbas keliaujant po Lietuvą ar lankantis svečioje šalyje juos vilioja. Įmonės užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad kas antras (54 proc.) nuotoliniu būdu galintis dirbti žmogus norėtų išbandyti darbostogas. Dar ketvirtadalis (24 proc.) tokią galimybę svarstytų ir tik kas penktas (18 proc.) sako, kad toks darbo būdas jiems neaktualus.
Galimybė dirbti kitame mieste ar kitoje šalyje labiau domina didmiesčių gyventojus ir didesnes asmenines pajamas (1201–1500 Eur/mėn.) gaunančius žmones. Mažiausiai tai domina vyriausius (55-64 m.) darbuotojus.
Kaip tyrime teigia apklausti nuotoliniu būdu dirbantys gyventojai, kas trečiam (31 proc.) jų darbdavys leistų išvykti darbostogų. Beveik pusė jų galėtų dirbti tik Lietuvos teritorijoje, kiti – ir užsienyje. Penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad darbdavys tokios galimybės jiems nesuteiktų.
