Prisiminkime Dainiaus istoriją, kurią jis jau yra pasakojęs „Delfi būstas“. Tąkart vyras rašė, kad labai myli naminius gyvūnus, ypač šunis, todėl jam labai gaila girdėti, kaip kaimynų šuo loja visą dieną, nes yra paliktas vienas.
„Gyvenu daugiabutyje, mano laiptinėje ne vienas kaimynas turi šunį. Visi jie kartais suloja, tačiau neseniai apsigyvenusio kaimyno šuo triukšmauja visą dieną – nuo 8 valandos ryto, kai kaimynas išeina į darbą, iki 19 val. vakaro ar net ilgiau, kol kaimynas grįžta namo. Šuo loja vos tik išgirdęs laiptinėje žingsnius, o jų ir dienos, ir vakaro metu būna labai daug ir dažnai. Išeina, kad šuo loja visą dieną, o kartais ir vėlai vakare, nes kaimynas jo nedrausmina net būdamas namuose. Myliu šunis, bet supraskite, visą dieną klausyti šuns lojimo, o dar kartais jis ima kaukti. Nesuprantu tokių žmonių, juk tai yra gyvūno kankinimas“, – rašė Dainius.
„Delfi būstas“ išsiaiškino, kad Lietuvoje galioja Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, kurios numato, jog auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Jei šios taisyklės nesilaikoma, galima kreiptis tiek į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, tiek į policiją. Vilniaus miesto savivaldybė prieš metus rašė, kad skundų sulaukia ir tokiais atvejais kreipiasi į gyvūno savininką, kurį informuoja apie taisykles ir pateikia rekomendacijas, kaip išspręsti triukšmaujančio gyvūno problemą.
„Suprantame, kad gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, tačiau jei skundai kartojasi, o savininkas problemą ignoruoja, jam gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 1000 eurų. Baudos skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 3 ir 4 dalis“, – informavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Po pusės metų problema neišspręsta
Tądien, kai skaitytojas Dainius kreipėsi į „Delfi būstas“ dėl besitęsiančios problemos, buvo praėję pusę metų po pirmojo jo skundo dėl lojančio šuns. Vilniečio teigimu, šuo toliau loja, o savivaldybė po trečio jo skundo atsako tą patį.
„Man atrašo, kad informavo savininką apie problemą ir primena, kad tokiai problemai reikia laiko. Kokio laiko, jeigu, akivaizdu, kad kaimynai net nebando spręsti problemos? Šuo loja kaip lojęs, jie palieka jį vieną ir net nesistengia nieko daryti. Dabar ir naktimis ėmė palikinėti. Šiandien išeina taip, kad kaimynai tampa šunų lojančių šunų įkaitais ir niekas nieko negali padaryti, tik patarimų padalina“, – piktinasi vilnietis.
Pasiteiravome savivaldybės, po kelinto gyventojų skundo triukšmaujančių gyvūnų šeimininkai gali sulaukti baudos, ne tik rekomendacijų. Savivaldybė teigė, kad „ Įsitikinus, kad lojimas trikdo ramybę, poilsį ar darbą, kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl nėra nustatyto pranešimų skaičiaus, po kurio skiriamas nebe įspėjimas, o bauda. Vertinamos įvairios aplinkybės, įskaitant ir tai, ar savininkas pripažįsta problemos egzistavimą ir ar ketina ją spręsti arba jau sprendžia. Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, todėl vertinama ir ši aplinkybė – natūralu, kad jei atvejai kartojasi mažu laiko intervalu, tarkime, kas kelias dienas, per tiek laiko šuo neatpras loti likęs vienas.“
Pakartojus klausimą, kiek skundų reikia, kad šeimininkas gautų baudą, savivaldybė teigė, kad „Jokie teisės aktai nenustato termino, kada šeimininkas „susitvarkytų“ su šuniu. Taisyklėse nurodyta, kad gyvūnas neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Ar tokie faktai nustatyti, nežinome, nes, kaip ir minėjome, nežinome, apie kokį atvejį kalbame.“
Jokių įspėjimų šiandien būti nebegali
Vis dėlto, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Gintarė Bernotė sako, kad pagal Administracinio nusižengimo kodeksą nėra numatyta, jog jeigu šeimininko augintinis kelia triukšmą, jam turėtų būti taikomas įspėjimas. Šiuo metu galiojanti redakcija to nebenumato.
„Ankstesnė numatė, kad yra skiriama bauda arba įspėjimas, taigi tai reiškia, kad iš esmės tai keičia visą praktiką. Policija ar savivaldybė gali skirti baudą iš karto. Aišku, kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir visada yra rekomenduojama spręsti pagal protingumo, sąžiningumo kriterijus. Tai reiškia, kad visais atvejais yra siūloma situaciją išspręsti taikiai. Kitaip tariant, jeigu kaimynas mato, kad jo šuo kelia triukšmą, jis turėtų nueiti pasikalbėti pas kaimyną ir bandyti viską išspręsti geranoriškai“, – paaiškina G. Bernotė.
Visgi, jeigu situacija negerėja, pasak pašnekovės, rekomenduojama nedelsiant imti rinkti įrodymus (vaizdo, garso įrašus) ir kreiptis į policiją.
„Savivaldybė tokių problemų neišspręs. Jeigu policija einamuoju metu užfiksuotų pažeidimo faktą, tai, tikėtina, problema jau būtų buvus išspręsta. Jeigu gyventojas yra surinkęs įrodymus apie pažeidimus, ir bauda tokiu atveju būtų didesnė“, – pabrėžia advokatė.
Kitaip tariant, jeigu pokalbiai su šuns šeimininkais nedavė rezultatų, G. Bernotė rekomenduoja kviesti policiją tada, kai šuo loja, arba įrodymus kaupti pačiam ir pranešti apie pažeidimą e.policijos svetainėje.
„Baudos labai priklauso nuo to, pagal kokį straipsnį jos skiriamos. Pavyzdžiui, jeigu traktuojama, kad tai yra gyvūno gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas, tokiu atveju bauda yra nuo 30 iki 120 Eur. Jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, bauda siekia iki 230 Eur.
Jeigu triukšmas yra viešose vietose, gyvenamosiose patalpose vakaro, nakties metu, tokiu atveju baudos yra pagal viešosios rimties trikdymą, jos siekia nuo 80 iki 200 Eur, jeigu pakartotinis pažeidimas – iki 300 Eur“, – vardija advokatė.
Ką daryti, jei šuo triukšmauja?
Ką daryti, jei jūsų gyvūnas triukšmauja? Rekomendacijų yra įvairių, pavyzdžiui, sumažinti stiprių garsinių ir vaizdinių dirgiklių kiekį namuose – neįkurdinti šuns koridoriuje, jei už durų laiptinė. Taip pat nepalikti atitrauktų užuolaidų ir atvirų langų (ypač, jei langai panoraminiai), nepalikti šuns balkone ar terasoje. Tačiau šunį galima uždaryti viename kambaryje tik iš anksto palaipsniui jį prie to pripratinus. Galima mažinti fizinį krūvį, rasti veiklos mąstymui ir koncentracijai lavinti. Bent dviem savaitėm atidėti žaislo atnešimo žaidimus (jie veikia priešingai – įaudrina), vedžioti ramesnėse vietose. Kai kuriems šunims padeda namie paliktas įjungtas radijas, negarsi foninė muzika.
Jeigu šuniui trūksta veiklos, kai jis būna vienas namuose, patariama duoti jam darbo (mokyti ieškoti paslėptų skanėstų, sudėti žaislus į dėžę. Tiesa, darbas turi būti tikslingas, priverčiantis šunį galvoti ir kontroliuoti impulsus. Išmokyti šunį būti kartu, bet atskirai. Kuriam laikui fiziškai atskirti augintinį taip, kad jis jus galėtų matyti, bet negalėtų būti visada „po kojomis“. Prieš atskiriant šunį, reikia jį pripratinti toje vietoje jaustis saugiai.
Dažnai lojimas likus namie nėra išsiskyrimo nerimas, o tiesiog neišmoktos namų taisyklės.
Tad patariama pasitarti veterinarijos gydykloje, ar įkyrus skalijimas nėra prastos augintinio sveikatos priežastis. Pasikonsultuoti su dresūros specialistu, kuris padėtų nustatyti priežastį ir parinktų augintiniui tinkamiausius sprendimo būdus, kurių tikrai galima ir reikia rasti. Naminio gyvūno atsikratymas - jokiu būdu nėra išeitis ir tai nėra toleruojama.
