Pastebi, kad suvartoja daugiau vandens
Karantinas pakoregavo mūsų kasdienybę, o kai kurių žmonių ir labai smarkiai. Tie kurie, buvo įpratę pietauti, vakarieniauti ne namuose, turėjo pakeisti savo įpročius ir arba maistą gaminti namuose, arba užsisakyti jį į namus. Tie, kurie nusprendė patys išbandyti savo kulinarines galimybes, pastebėjo, kad suvartoja daugiau vandens.
Kaip „Delfi Būstas“ pasakojo skaitytoja Viktorija, įprastai ji maistą namuose gamindavo retai, tačiau karantino laikotarpiu ruošti pietus ir vakarienę teko ne kartą. Gavusi sąskaitas, ji pastebėjo, kad sunaudojo daugiau vandens. Tokiais įspūdžiais dalijasi ir skaitytoja Kristina. Anot jos, sąskaita už vandenį, kaip ir jo suvartojimas, nežymiai, bet išaugo.
„Pastebėjau, kad daugiau vandens sunaudota. Normalu, visą laiką būname namuose, gaminame maistą, plauname indus, ilgiau ir dažniau plauname rankas“, – pasakoja skaitytoja.
Statistika – kiek kitokia
„Delfi Būstas“ pasiteiravo kelių skirtinguose regionuose vandenį tiekiančių bendrovių, ar pastebimas suvartojamo vandens kiekio pasikeitimas. „Aukštaitijos vandenys“ informavo, kad po karantino paskelbimo Panevėžyje vandens suvartojimas iš esmės nesikeičia: kovo 9 – 15 d. „Aukštaitijos vandenys“ vartotojams patiekė beveik 124,4 tūkst. m³ vandens, kovo 16 – 22 d. patiekta per 125 tūkst. m³. Kovo 23 – 29 dienomis UAB „Aukštaitijos vandenys“ vartotojams patiekė per 126 tūkst. m³ geriamojo vandens. Kovo 30 – balandžio 5 d. patiekta – 124 738 m³, balandžio 13 – 19 d. – 125 190 m³, balandžio 13 – 19 d. – 125 190 m³.
Be kita ko, kaip rodo bendrovės duomenys, lyginant su praėjusiais 2019 metais, vartojimas sumažėjo: 2019 m. patiekta (tūkst. m³) vasarį – 541,9, kovą – 613,9. 2020 m. vasarį – 523,7, kovą – 565,1.
„Matant tuos skaičius, lyg ir galima daryti prielaidą, jog vandens suvartojimas sumažėjo todėl, kad neveikia mokyklos, darželiai, nemažai verslo įmonių. Visa tai, kas pateikta aukščiau yra bendras vandens patiekimas, neatskiriant gyventojų, pramonės ir verslo įmonių vartojimo“, – tikinama „Aukštaitijos vandenų“ atsakyme.
„Vilniaus vandenys“ taip pat pateikė informaciją apie suvartoto vandens kiekius. Teigiama, kad kritinių pokyčių nėra – vandens suvartojimas „Vilniaus vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje (Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Švenčionys, Šalčininkai) nuo karantino pradžios vidutiniškai sumažėjo 5 proc.
„Vartojimo tendencijos skiriasi pagal rajonus – turime vandenviečių, kuriose fiksuojame geriamojo vandens suvartojimo augimą – Kalnėnų, Pavilnio gyventojų vandens poreikiai per karantiną vidutiniškai išaugo 17 proc. lyginant su laikotarpiu iki jo. Tuo tarpu centrinėje miesto dalyje geriamojo vandens poreikiai mažėjo. Natūralu, čia veikia nemažai viešbučių, kavinių ir restoranų, kurių veikla karantino metu yra ribojama“, – rašoma atsakyme.
Ragina taupyti racionaliai
Lietuviai nėra iš tų tautos, kurios sunaudoja daug vandens. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vienam žmogui per metus tenka 45 kubiniai metrai vandens. Vandens išteklių labiausiai netaupo graikai (179 kubiniai metrai), italai (157 kubiniai metrai) ir airiai (128 kubiniai metrai per metus vienam gyventojui).
Vis dėlto, tiems kurie gauna per dideles sąskaitas už suvartojamą vandenį, ekspertai turi patarimų.
„Vilniaus vandenys“ informuoja, kad gyventojai, kurie nori taupyti vandenį, turėtų prisiminti paprastus, bet veiksmingus būdus: atsakingai prižiūrėti ir rūpintis savo buitine technika, vandens nuleidimo bakeliais, kad jie veiktų tinkamai, o jei yra bėdų – kviesti meistrą, nes jo paslaugos gali būti pigesnės nei nuolat patiriami vandens nuostoliai. Skalbti rūbus ir plauti indus rekomenduojama tik pilnai užpildžius mašinas, o valant dantis ar muilinantis rankas be reikalo nelaikyti atsukto čiaupo. Tik jokiu būdu netaupyti savo sveikatos ir higienos sąskaita – dabar kaip niekad svarbu kruopščiai plauti rankas. Apie racionalų vandens vartojimą kalba ir UAB „Aukštaitijos vandenys“.
„Kuomet pradedama taupyti, prasideda sanitarinės ir higieninės problemos. Jų dabar (o ir ateityje) reikia bei reikės mažiausiai“, – pabrėžiama laiške.
