Įspėja, kokių rūpesčių atneša žaibai: dėl jų sukeltų elektros svyravimų namuose patiriami dideli nuostoliai

Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos gyventojams daugiau laiko leidžiant namuose, draudimo specialistai fiksavo daugiau būsto užliejimų, buitinės technikos ir baldų sugadinimų.

Per pirmąjį 2021 m. pusmetį draudimo bendrovė BTA užfiksavo virš 2,6 tūkst. gyventojų turtui sukeltų žalų, apsidraudusiems klientams išmokėta virš 1,4 mln. ir rezervuota daugiau nei 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Daugiausia šalies gyventojai nukentėjo nuo būsto užpylimų – jų registruota virš 700 atvejų.

„Daugiau laiko leidžiant namuose buvo intensyviau naudojamasi santechnika ir buitine technika. Nieko keisto, kad seni vamzdžiai ar lanksčiosios santechnikos žarnelės neatlaikė didesnės apkrovos. Pasitaikė atvejų, kad dėl būsto užliejimo kaltinami kaimynai net nežinojo, kad pas juos įvyko gedimas, dėl kurio prasisunkė vanduo“, – teigia bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Būsto užliejimai itin aktualūs atostogų metu, kai išvykus gyventojams aukščiau jų gyvenančių kaimynų namuose trūksta vamzdžiai ar sugenda santechnika, o padaryta žala pastebima tik po kiek laiko grįžus namo. Išvykstantiems iš namų ilgesniam laikui rekomenduojama užsukti vandens ventilius ir apsikeisti su kaimynais telefono numeriais, kad atsitikus nelaimei būtų galima kuo greičiau susisiekti ir išvengti didesnės žalos. Geri santykiai su kaimynai praverčia ir vagysčių prevencijai.

Būsto užliejimai – ne vienintelė su vandeniu susijusi žala. Po sniegu gausios žiemos draudimo specialistai šiemet fiksavo daugiau tirpstančio sniego padarinių.

„Be to, kad praėjusį žiemos sezoną nuo gausaus sniego lūžo stogai, šiltnamiai, medžiai, kartu su nuo stogų slenkančiu sniegu nutraukti lietvamzdžiai ir palydovinės antenos, nemažai žalų gyventojams sukėlė tirpstantis sniegas – užlietos namų palėpės, nuo besiskverbiančios drėgmės šlapo lubos ir sienos“, – dalijasi A. Žiukelis.

Po audros – klientų antplūdis

Kaip ir kasmet, vasaros pradžioje neišvengta audrų – dėl gamtinių jėgų sukeltos žalos turtui per pirmąjį metų pusmetį gyventojai kreipėsi beveik 400 kartų.

„Labiausiai įsiminė birželio pabaigoje siautėjusi audra – stiprus vėjas vartė tvoras, laužė sodo pavėsines, plėšė namų stogus ir daužė langus, dėl smarkaus lietaus tvino rūsiai bei gyvenamosios patalpos. Vien birželio 28 dieną bendrovės Klientų aptarnavimo skyriaus komanda sulaukė daugiau nei 800 klientų skambučių – tai didžiausias vienos dienos užklausų skaičius mūsų bendrovės istorijoje, kai įprastai pirmadieniais sulaukiame apie 500 skambučių“, – sako A. Žiukelis.

Rūpesčių gyventojams pridarė ir žaibai, sukėlę elektros svyravimus, dėl kurių gedo buitinė technika, kompiuteriai ir televizoriai, vandens siurbliai ar garažo vartai. Vieno įvykio metu dėl žaibo namuose kilo gaisras. Taip pat fiksuotos ir krušos sukeltos žalos – apgadinti namų ir pavėsinių stogai, automobiliai.

Dužo televizoriai ir liepsnojo namai

Daugiau laiko leidžiant namuose gyventojai neišvengė ir buitinės technikos bei namų apyvokos daiktų sugadinimo – per pirmąjį pusmetį tokių žalų registruota virš 500.

„Dažniausiai namuose dūžta televizoriai – beveik kas antroje žaloje nurodoma, kad vaikai žaidė kambaryje, metė žaislą ar kitą daiktą ir netyčia pataikė į televizorių. Taip pat pasitaikė atvejų, kai televizoriai dužo dėl neatsargaus elgesio tvarkantis namuose ar kabinant užuolaidas“, – teigia draudimo specialistas.

Per karantiną namuose daugiau laiko leidę vaikai pridarė ir kitų žalų. Tarp tokių fiksuotų draudiminių įvykių – nuplėšti tapetai, sukarpyti brangios įrangos laidai, žaidžiant kamuoliu išdaužtas langas, plaktuku suskaldytas klozetas.

Draudimo bendrovės duomenimis, nuo neatsargaus elgesio ir elektros svyravimų kentėjo kompiuteriai ir telefonai – pirmąjį metų pusmetį užregistruotos 227 žalos.

Daugiausia gyventojų turtui kilusių draudiminių įvykių fiksuota vasarį – 546, mažiausiai balandį – 385 žalos. Didžiausios žalos pirmąjį pusmetį išmokėtos nukentėjusiems nuo gaisro – bendra išmokų dėl ugnies padarinių suma siekia 555 tūkst. eurų.