Nepamiršta ir toliau nuo centro esančių rajonų
2019-aisiais pirminėje Vilniaus būstų rinkoje buvo parduoti 5 646 butai, o tai yra 42 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų 50 proc. sandorių sudarė vidutinės klasės pardavimai, nedaug atsiliko ekonominė klasė – 41 proc. sandorių, ir tik 9 proc. teko prabangaus būsto segmentui. Pirmaujantys mikrorajonai, kuriuose nupirkta daugiausia butų, buvo Pilaitė, Šnipiškės ir Pašilaičiai.
Kaip teigia Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, vadinamieji „miegamieji“ rajonai pastaraisiais metais tampa vis dažnesniu jaunų šeimų pasirinkimu įsigyjant nuosavą būstą.
„Šiuose rajonuose dažniausiai įsigyjamas pirmasis būstas. Vieni pagrindinių pirkėjų – jaunos šeimos, gaunančios vidutines arba kiek mažesnes nei vidutines pajamas, tačiau leidžiančias jiems gauti paskolą iš banko. Paprastai tokios šeimos turi bent vieną automobilį, tad gali sau leisti į darbus vykti didesnį atstumą dėl palankesne kaina įsigyto būsto. Mat minėtuose rajonuose prieš atstumą nuo centro laimi maždaug trečdaliu mažesnė kaina už to paties dydžio būstą sostinės širdyje“, – pasakoja NT specialistas.
NT vystymo bendrovės „Bonava Lietuva“, kuri savo pirmajai investicijai pasirinko būtent Pašilaičių mikrorajoną, generalinis direktorius Remigijus Pleteras sako, kad sprendimas pradėti statybą toliau nuo centro buvo priimtas įvertinus miesto raidą ir vilniečių poreikius.
„Mūsų specialistų atlikta rinkos analizė rodo, kad žymiai auga ekonominės klasės būstų poreikis, be to, vilniečiai rinkdamiesi būstą pirmiausia vertina ne jo lokaciją mieste, bet atstumą nuo darbovietės, švietimo ir ugdymo įstaigų bei pramogų zonų pasiūlą. Kuo patogiau prieinami būtiniausi taškai, kuo konkurencingesnė kaina, tuo dažniau renkamasi būstą vadinamajame „miegamajame“ rajone vietoje senamiesčio“, – teigia R. Pleteras.
Verslo centrai – „miegamuosiuose“ rajonuose
NT ekspertas A. Kišūnas atkreipia dėmesį, kad verslininkai reaguoja į naujakurių gyvenamąsias vietas, vystomus daugiabučių namų projektus ir „miegamuosiuose“ rajonuose po truputį kuriasi madingi barai, vis daugiau skirtingų pramogų galima rasti prekybos centruose, o ateityje jų tik daugės įgyvendinant „miesto mieste“ viziją.
„Kalbant apie Pašilaičius, tai yra vienas iš nuolat augančių rajonų, todėl čia dažniausiai įsikuria jaunos šeimos. Joms aktualu ne tik darželių bei mokyklų infrastruktūra, bet ir pramogų pasirinkimo galimybės, o jų čia vis daugėja“, – aiškina jis.
VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius tikina, kad visuose Vilniaus mikrorajonuose yra nemažos verslo centrų ar mažesnių komercinių patalpų galimybės ir netgi poreikis.
„Gali būti labai gerai komercinių patalpų projektų koncentraciją išskaidyti po miestą, neapsiriboti tik centrine miesto dalimi, kur dabar praktiškai visi verslo centrai ir statomi. Nes dabar mes turime dideles spūstis rytais į vieną pusę, vakarais – į kitą, kyla taršos problemų ir pan. Jei darbo vietos būtų arčiau gyvenamųjų namų vietų, tai ir spūsčių klausimas būtų visai kitas“, – aiškina ekspertas.
Jis tęsia, kad bet kurie „miegamieji“ mikrorajonai, kuriuose yra didelė gyventojų koncentracija, natūraliai generuoja paklausą ir potencialą komercinei veiklai vykdyti. O kokios galėtų būti tos veiklos, priklauso nuo rajono vietos, dydžio ir kitų veiksnių.
„Pavyzdžiui, jau minėti Pašilaičiai, Justiniškės galbūt išsiskiria tuo, kad yra prie Vilniaus vakarinio aplinkkelio, kuris kaip ir išsprendžia daug susisiekimo problemų. Čia galbūt yra poreikis atsirasti tokiems verslams, kurie susiję su klientų aptarnavimu, kuriems svarbu patogesnis susisiekimas ir panašūs kriterijai. Tokiu atveju šie mikrorajonai įgauna tam tikrą pranašumą“, – aiškina A. Antanavičius.
Specialistų teigimu, verslo centrų, komercinių patalpų plėtra už centro ribų gali padėti pagerinti situaciją dėl spūsčių, taip pat mažinti taršos koncentracijas centrinėje Vilniaus dalyje. Kita vertus, komercinių patalpų veikla „miegamuosiuose“ rajonuose gali sutrikdyti ramų gyvenimą toliau nuo miesto šurmulio.
