Vieni mylisi, kiti šaukia
Visai neseniai į Delfi redakciją kreipėsi vilnietė Jovita. Justiniškių mikrorajone gyvenanti moteris papasakojo, jog pastaruoju metu naktimis beveik negali išsimiegoti – mat jos miegą trikdo po pravirą langą girdimas kaimynų triukšmas. Tiesa, triukšmauja ir Jovitai miegoti neleidžia net ne viena, o dvi kaimynų šeimos, dėl ko situacija tampa tik dar aštresnė.
Vilnietė trumpai papasakojo, kokia situacija susidaro kone kiekvieną naktį.
„Dažniausiai einu miegoti apie 23 valandą vakaro, tačiau jau po valandos pabundu nuo kaimynų skleidžiamo triukšmo. Kadangi miegu su pravertu langu, girdžiu besimylinčius kaimynus – jie tai daro tikrai garsiai“, – pasakoja Jovita.
Ji priduria, kad ne kartą yra bandžiusi užsidaryti langą, tačiau triukšmas ją vis tiek pasiekia.
Tiesa, tai – dar ne viskas. Kol viena kaimynų pora šėlioja ir skleidžia nepageidaujamus garsus, į juos atsiliepia kita kaimynų pora.
„Praėjus kiek laiko nuo pirmųjų kaimynų šauksmų, į balkoną išeina kita pora ir pradeda rėkti: „Baikite ištvirkauti.“ Tačiau atrodo, kad porelė šių prašymų negirdi“, – nemaloniomis patirtimis dalinasi Jovita.
Paklausta, ar nebandė pasikalbėti su nepageidaujamus garsus skleidžiančia pora, Jovita sako apie tai galvojusi, tačiau pripažįsta – toks pokalbis jai atrodo nemalonus ir nepatogus, dėl to kalbėtis nesiryžta.
Vilnietė priduria, jog ši situacija jai nemaloni ne tik dėl to, jog pati negali išsimiegoti. Kaip tikina moteris, ji augina ir dešimties metų sūnų ir sako nenorinti, kad jis girdėtų panašaus pobūdžio garsus.
Už triukšmą galima atsakomybė
Kyla vienas klausimas – ar šis dvejopas kaimynų keliamas triukšmas laikomas viešosios tvarkos pažeidimu? Šį klausimą Delfi uždavė advokatei Justei Stonkutei.
Pasak specialistės, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro ir nakties metu, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, gali būti vertinami kaip viešosios rimties trikdymas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Bauda už triukšmą gali siekti nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Advokatė primena, jog triukšmauti jau nebegalima vakaro metu, t. y. nuo 19 val., o visiškai draudžiama nuo 22 val.
„Jeigu kaimynų mylėjimosi garsai ir kaimynų šūkavimas, kuriuo bandoma perspėti besimylinčius kaimynus, trukdo kitų gyventojų ramybę ir poilsį, tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip trikdantys viešąją rimtį“, – komentuoja J. Stonkutė.
Tiesa, tarp kaimynų kylančius nesutarimus advokatė pirmiausia skatina spręsti taikiai, t.y. pasikalbėti. Anot specialistės, taip problema sprendžiama greičiau negu sprendžiant situaciją padedant policijai, išlaikomi geranoriški ir mandagūs santykiai tarp kaimynų.
Vis dėlto, jei gražiuoju problemos išspręsti nepavyksta, teisininkė siūlo kreiptis į keletą subjektų.
„Vienas iš tokių subjektų yra policija, su kuria galima susisiekti bet kuriuo paros metu skambinant bendruoju pagalbos numeriu. Jeigu triukšmas yra nuolatinis ir pasikartojantis, galima kreiptis į savo miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių“, – pataria pašnekovė.
Ji priduria, jog jeigu daugiabučiame name yra patvirtintos daugiabučio gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklės, kuriose numatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimai, galima kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo pirmininką ar administratorių.
Kaip pagerinti garso izoliaciją bute?
Kaip minėjo į Delfi redakciją kreipusis vilnietė, net ir uždarius langą galima girdėti kaimynų skleidžiamus garsus. Tokia situacija gali susiklostyti dėl prastos garso izoliacijos name. Kaip anksčiau Delfi komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. Tomas Januševičius, garso izoliaciją butuose gali pagerinti patys gyventojai.
Pirma, sako pašnekovas, prastą garso izoliaciją gali nulemti statinių projektavimo klaidos. Pavyzdžiui, teigia T. Januševičius, gali būti pasirenkami tokie blokeliai, kurie neturėtų būti naudojami tarpbūstinėje sienoje.
Nepakankamą būsto izoliaciją gali nulemti ir ortakiai be garsą sugeriančių ar mažinančių medžiagų. Kaip paaiškina specialistas, daugiabučių butai jungiasi per ortakius, todėl būtent per juos garsas gali pasiekti kaimynus.
Kaip dar vieną prastos garso izoliacijos priežastį T. Januševičius įvardija broką, kada statant daugiabutį yra naudojamos ne tos medžiagos, kurios turėtų būti naudojamos, arba kai reikiamos medžiagos visai neįdedamos. Pavyzdžiui, sako pašnekovas, tarp mūro blokelių turi būti įdedama akmens vata, bet dėl nežinomų priežasčių tai nepadaroma.
Pasak specialisto, norėdami pagerinti garso izoliaciją, gyventojai dažniausiai naudoja akmens vatą ar gipso kartoną.
Tiesa, garso izoliaciją bute gali pagerinti ir jame esantys baldai. Pasak Vilnius TECH doc. dr. Lino Krūgelio, iš esmės visi baldai ir visi minkšti paviršiai veikia kaip sugeriantys garsą.
„Paprastai akustika ir aidas kambariuose kyla nuo kietų paviršių, kada yra atspindimos garso bangos. Tada patalpoje yra prastesnis akustinis komfortas, taip pat yra tikimybė, kad tas garsas gali plisti kažkur plačiau“, – komentuoja dr. L. Krūgelis.
Jis tęsia, kad jei patalpoje, pilnoje kietų paviršių, kyla didesnis aidas, tai patalpoje su minkštais paviršiais, pavyzdžiui, kilimais, baldais, užuolaidomis, garsas sugeriamas geriau.
Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, baldas baldui nelygu. Štai problemų gali kilti su senomis lovomis ir senais jų čiužiniais. Tokiais atvejais, sako dr. L. Krūgelis, seni čiužiniai per laiką nusidėvi, subliūkšta jų minkštieji užpildai, o čiužinyje esančios spyruoklės pradeda trintis viena į kitą. Būtent dėl spyruoklių trinties gali kilti nemalonus garsas, kuris, sako specialistas, gali būti išties skvarbus
Pašnekovas papildo, jog šiuolaikiniai čiužiniai gaminami kitaip – yra apsaugomos visos čiužiniuose esančios spyruoklės, todėl išvengiama jų trinties ir dėl to kylančio garso.
Komentuodamas senų čiužinių girgždėjimo problemą, dr. L. Krūgelis pabrėžia, kad čiužinio skleidžiamas garsas gali trikdyti ne tik kaimynus, bet ir patį čiužinio savininką, o tiksliau – jo miegą.