Vilnietė Kristina gyvena daugiabutyje. Jos buto balkonas yra įstiklintas, o aukštu aukščiau gyvenančios senyvo amžiaus kaimynės – ne. Kristina pasakoja, kad senjorės, panašu, jau kurį laiką nėra namuose, o jos balkoną, kaip tikina moteris, „atsiima gamta“.
„Panašu, kad kaimynės nėra, o jos neįstiklintame balkone veisiasi vabzdžių ir paukščių kolonijos. Pradėkime nuo to, kad jau kelerius metus kovoju su visus langus teršiančiais balandžiais. Jie tame jos balkone susisuko ne vieną lizdą, jai tai, akivaizdu, visiškai nesvarbu, nes į prašymus susitvarkyti jovalą ji nereaguoja. Dabar gi, nauja problema – pusės kumščio dydžio širšių lizdas. Pats lizdas dar nėra didelis, bet matau, kad jis yra. Vabzdžiai kas vakarą pro atvirus langus skrenda į mano butą, aš rizikuoju savo sveikata ir turiu tas dideles širšes vaikyti. Ką man daryti?“ – laiške redakcijai klausia vilnietė.
Jeigu lizdas yra kito buto balkone, imtis tiesioginių priemonių yra sudėtinga. Ekspertai rekomenduoja tokiu atveju atvirose erdvėse nepalikti saldžių, saldžiai kvepiančių maisto produktų, kurie gali traukti saldumynus mėgstančias vapsvas ir širšes. O gamtininkas Deividas Makavičius moterį ramina: ir širšės, ir vapsvos orams vėstant išsikrausto.
„Per vasarą ir vapsvų, ir bičių prisidaugina, bet atėjus šalčiams, darbininkės miršta, žūsta. Lieka apvaisintos motinėlės ir jos palieka lizdus, pasislepia žemėje, kad išgyventų, o pavasarį pradės iš naujo sukti lizdą, vėl ieškos vietos“, – sako gamtininkas.
Pašnekovas aiškina, kad popierinius lizdus, kuriuos paprastai gali pamatyti daugiabučių gyventojai savo balkonuose, suka ir vapsvos, ir širšės. Pastarosios yra kur kas didesnės, stambesnės, net iki 3 cm dydžio.
„Ši rūšis yra labai įdomi, daugelyje Europos šalių ji saugoma, kai kuriose valstybėse ji įrašyta į Raudonąją knygą. Lietuvoje kol kas ne, žmogus jų bijo, nes jos tikrai didelės. Jų gyvenimo ciklas yra labai įdomus. Apvaisinta vapsvų ir širšalų patelė žiemoja žemėje. Jos apvaisinamos kaip tik tokiu metu, koks yra dabar, vasaros pabaiga-rudens pradžia, ji tuomet ima sukti mažą popierinį lizdą, grauždama beržų šakeles, kelmus ir pan. Su seilėmis padaro tarsi popierių ir jį suka, susuka apvalų lizduką“, – pasakoja D. Makavičius.
Jis tęsia, kad iš pradžių širšių lizdai būna maži. Jame jos deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos. Jos išauga iki širšių arba vapsvų, jeigu kiaušinėlius deda vapsva. Išaugę vabzdžiai – širšės arba vapsvos darbininkės, kurios pradeda lizdą didinti.
„Tuomet patelė ima dėti daugiau kiaušinėlių ir jei jų populiacija didelį, lizdas gali būti netgi kibiro dydžio“, – pažymi gamtininkas.
Orams atvėsus, darbininkės žūsta, o apvaisintos motinėlės traukiasi žiemoti į žemę, tad jų lizdas lieka tuščias. Kad jos kitais metais vėl grįš į tą patį lizdą – tikimybė labai maža. Dažniausiai lizdas tiesiog sunyksta.
Gamtininkas D. Makavičius sako, kad atsižvelgiant į nepageidaujamų svečių laikinumą, jų vyti iš balkono nebūtina, jos pačios pasitrauks, kai orai ims vėsti. Tiesa, tokiu atveju būtina elgtis itin atsargiai: balkone nedaryti staigių judesių ir pan. Išsiilgę gamtos, ją gali turėti tiesiog savo balkone.
Visgi, jeigu žmogus daug laiko leidžia balkone, turi ten veiklos arba turi vaikų, lizdą vertėtų pašalinti.
„Jeigu vis tik jų daug, yra mažų vaikų, kreiptis į specialistus, nes pačiam gali būti pavojinga. Jos nėra saugomos, tad ardyti lizdą ekspertai gali“, – paaiškina gamtininkas.
Širšės ir vapsvos lizdams ieško saugių, ramių erdvių, tad jei balkonas mažai naudojamas – jis tampa joms puikiu prieglobsčiu. Paprastai širšės ir vapsvos suka lizdus balkonų kampuose. Jeigu norima tokių kaimynų išvengti, gamtininkas pataria panaudoti keletą gudrybių: pavasarį balkono vidaus viršutinius kampus apklijuoti polietilenu arba pakabinti polietileninių juostelių, kurios būtų plevenamos vėjo ir taip baidytų nepageidaujamus svečius.
Visgi, jei vapsvos ar širšės gyvena jūsų balkone ir nusprendėte jomis atsikratyti, tačiau ekspertų vizito dar teks palaukti, apsisaugotų nuo jų vizitų į namus galima gana paprastomis priemonėmis. Portale „Express.co.uk“ vabzdžių naikinimo įmonės atstovai pažymi, kad vabzdžiai baisiai nemėgsta pipirmėčių aliejaus. Manoma, kad jie nepakenčia aliejaus stipraus kvapo.
„Sumaišykite pipirmėčių aliejų su skalbimo skysčiu vandens tirpale ir išpurkškite jį aplink namus. Tai neleis vapsvoms prasmukti, o namai kvepės gaiviai ir švariai. Pipirmėčių aliejus taip pat gali atbaidyti peles ir paukščius, nes jie nemėgsta šio kvapo“, – portalui sakė vabzdžių naikintojai.
