Interjero dizainerė Agnė Rus sako, kad tvarumo sąvoka tampa vis svarbesnė daugelyje sričių – tarp jų ir virtuvės interjere. „Įprasta manyti, kad tvarumas apima tik medžiagų pasirinkimą, tačiau iš tiesų tai gerokai daugiau – tinkamas išplanavimas, išteklius taupantys sprendimai, o vėliau – ir tinkamas atliekomis tapusių senų baldų tvarkymas“, – pranešime spaudai vardija pašnekovė.
Anot virtuvės salono „Domdom“ interjero dizainerės ir projektų vadovės A. Rus, besirūpinantys gamta, pirmiausiai turėtų prioritetą teikti ilgaamžėms medžiagoms, kurios gali būti naudojamos ne vienus metus, būtų atsparios ir neprarastų savo estetiškos išvaizdos. Nors dažnai kyla pagunda, atnaujinant virtuvę baldus keisti tik iš dalies, interjero dizainerė ragina įvertinti, ar tikrai toks sprendimas padės sutaupyti, išvengti papildomų atliekų ilgalaikėje perspektyvoje.
„Kartais klientai nori keisti tik virtuvės spintelių fasadus, taip tikėdamiesi sutaupyti, išvengti atliekų, tačiau neretai ir furnitūra jau būna nugyvenusi savo laiką, ir karkasas nebe toks tvirtas, lankstai išsiderinę, jų nebepavyksta sureguliuoti, stalčiai kliba, todėl pakeistas fasadas išblėsus naujumo efektui, nebedžiugins. Noras sutaupyti suprantamas, tačiau po kelerių metų virtuvę vis tiek reikės keisti, o tada ir vėl teks atnaujinti fasadus, taigi ilgalaikėje perspektyvoje ne tik nepavyks būti tvaresniems, o nutiks netgi priešingai. Visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su ekspertu, kuris padėtų įvertinti, ar tikrai toks sprendimas yra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje“, – pataria ji.
Daugiau nei tik medžiagos
Tvaraus interjero dizainerė ir interjero projektavimo studijos „Deep Design“ įkūrėja Daiva Savickienė pritaria, kad tvarumas niekada neapsiriboja tik vienu aspektu, pavyzdžiui, tik baldinėmis medžiagomis, į jį reiktų žiūrėti holistiškai. Anot jos, būtina atsižvelgti į medžiagas, tačiau nereikėtų pamiršti ir kokybiškos gamybos svarbos, galimybės atnaujinti baldus, technologinių sprendimų, padedančių taupyti išteklius, patogumo, tinkamos priežiūros.
D. Savickienė atkreipia dėmesį, kad dėl draugiškesnių gamtai alternatyvų ir technologinių sprendimų naudinga pasikonsultuoti su ekspertais. Natūralu, kad apie juos ne visada galime žinoti tuo papildomai nesidomėję.
Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir renkantis buitinę techniką. Ekspertė pataria nesibaiminti investicijų į energiją taupančius sprendimus, – ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka ir yra naudingi ne tik gamtai, bet ir piniginei. Taip pat nereikėtų pamiršti ir tinkamai eksploatuoti jau turimos technikos, kasdien naudoti energiją taupantį režimą, kuris dažniausiai žymimas „Eko“ ir, pavyzdžiui, tik kartą per savaitę indaplovę naudoti ypač karšto vandens režimu.
Be viso to, virtuvėje reikšmingą vietą turėtų užimti ir aplinkai draugiški valikliai bei plovikliai, kurie būtų bioskaidūs ir nekenktų ne tik gamtai, bet ir sveikatai.
Patogūs sprendimai
Tvari virtuvė neturėtų būti atskiriama ir nuo patogių sprendimų. Anot D. Savickienės, projektuojant virtuvę svarbu pagalvoti ir kaip draugiškus gamtai įpročius paversti patogesniais. Erdvė buitinėms atliekoms rūšiuoti yra tik vienas iš pavyzdžių, kuris gali paskatinti lengviau priimti draugiškus gamtai sprendimus ir kartu nereikalauti didelių pastangų.
„Jeigu žiūrėsime tik į grožį ir pamiršime patogumą, tai viskas, kas traukia akį ilgainiui nublanks. Patogūs sprendimai prisideda ir prie aktyvesnio atliekų rūšiavimo, mažesnio vartojimo, ir prie sveikesnės mitybos. Pavyzdžiui, jeigu kruopų ir ankštinių daržovių stalčių susidėliosime patogiai, tai matysime, kad jau senokai nenaudojome avinžirinių, o ne valgysime tik ryžius, kurie visada po ranka, taip mityba bus įvairesnė ir nešvaistysite maisto. Tinkamai suplanuota virtuvė, kurioje yra lengvai pasiekiami maisto produktai, padeda juos suvartoti laiku ir taip išvengti ne tik maisto atliekų, bet ir finansinių nuostolių“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė.
Interjero dizainerei antrina ir A. Rus, ji sako, kad klientams dažnai siūlomi sprendimai, padedantys geriau matyti turimas maisto atsargas ir, kai tik yra galimybė, spinteles patariama keisti stalčiais. Be to, įvertinus gaminimo įpročius, suplanuojamos erdvės prieskoniams ar daržovėms laikyti, patogi erdvė sandėliuoti konservuotiems ar kitiems ilgo galiojimo produktams.
Atliekų tvarkymas
A. Rus sako, kad be tinkamų sprendimų įsirengiant naują virtuvę nemažiau svarbus yra senosios sutvarkymas.
„Labai svarbu išmontuojant senus baldus nepažeisti elektros taškų bei santechnikos, nepasidaryti žalos sau ir kitiems. Jeigu netyčia pažeistumėte vandens padavimo vamzdį, jis užlietų visą patalpą. Klientai, kurie turi seną virtuvę ir nežino, kaip ją tvarkingai demontuoti ir utilizuoti, mielai renkasi mūsų demontavimo paslaugą“, – komentuoja ekspertė.
Savarankiškai baldus išmontuoti nusprendę klientai dažnai turi sukti galvą, kaip tinkamai pasirūpinti tokiomis atliekomis, nes jos turi būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų aikšteles ir jokiu būdu negali baigti gyvenimo prie konteinerio. Anot A. Rus, senos virtuvės išmontavimo paslauga virtuvės atnaujinimą suplanavusiems klientams yra ne tik naudinga gamtai, bet ir išsprendžia nemenką galvosūkį.
Visgi D. Savickienė atkreipia dėmesį, kad atliekų klausimą reikėtų pradėti spręsti jau planuojant naują virtuvę ir pirmenybę teikti toms medžiagoms, kurios yra natūralios ar lengviau perdirbamos ir sukuriančios mažiau atliekų. Technologijoms vis labiau tobulėjant, pamažu randasi ir eksperimentinių gamyklų, galinčių perdirbti netgi MDF plokštę. Tikėtina, kad tokių bandymų ateityje tik daugės.
