Automobiliai, lėktuvai ir plastikas yra vieni geriausiai žinomų taršos šaltinių. Tačiau egzistuoja dar vienas žalingų emisijų šaltinis, tapęs neatskiriama mūsų visuomenės dalimi – statybos.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, beveik 40 proc. visų metinių pasaulio CO2 emisijų tenka pastatytai aplinkai. 11 proc. iš jų susidaro gaminant tokias statybines medžiagas kaip plienas, cementas ir stiklas.
Architektai ir mokslininkai ieško būdų, kaip sumažinti šių svarbių medžiagų poveikį pasauliniam klimatui. Tačiau norint kurti ekologiškesnę ateitį, reikia atrasti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias alternatyvas, rašoma euronews.com.
Kaip grybai gali būti panaudoti statyboms?
Naudoti statyboms grybieną – į šaknis panašų gijų tinklą, augantį po grybais, – nėra visiškai nauja idėja.
Nuo 2007 metų grybiena jau naudojama gaminant tvarias pakuotes. O 2014 metais Niujorko modernaus meno muziejuje per vieną parodą buvo pristatyta architektūrinė instaliacija, pagaminta iš žemės ūkio atliekų ir grybienos.
Sudėjus grybieną į formas, greitai augantys grybai maitinasi atliekomis ir tokios organinės plytos tampa tvirtos.
Nuo to laiko įvairūs architektai tyrinėja šios intriguojančios medžiagos potencialą, įskaitant tai, kaip panaudoti šią gyvą, savaime užaugančią ir kompostuojamą statybinę medžiagą.
Šių metų pradžioje NASA net suvienijo jėgas su JAV architektais, kad ištirtų galimybes kosmose pastatyti naujas gyvenamąsias erdves – namus iš gyvų organizmų, pavyzdžiui, grybų.
Ar grybai gali būti ateities statybinė medžiaga?
Londone įsikūrusi mokslinių tyrimų ir dizaino įmonė „PLP Labs“ neseniai pristatė iš grybienos pagamintus modulinius statybinius blokelius. Unikalios struktūros buvo pagamintos pasitelkus trimačiu spausdintuvu išlietas medines formas.
„Iš micelio galima sukurti bet kokią norimą formą, – sakė vienas iš įkūrėjų Ronas Bakkeris. – Tačiau mums pasirodė svarbu sukurti tokius objektus, kuriuos būtų galima įvairiai jungti, išrinkti ir vėl sudėti, beveik panašiai, kaip „Lego“ detales. Kurti išardomus pastatus yra vienas iš ateities architektūros aspektų“.
Produktai, pagaminti iš grybienos, yra ne tik atsinaujinantys ir biologiškai suyrantys, bet ir lengvi, suteikiantys puikią izoliaciją ir atsparūs ugniai.
„Galėtume naudoti micelį gaminant statybines medžiagas, apdailos plokštes, garso izoliaciją, šviestuvus, elementus, kurie iš esmės būtų iš atliekų ir niekada nepalieka atliekų gamtoje“, – tęsė R. Bakkeris.
Dabar komanda tiria, kaip iš grybienos išauginti tvirtesnes struktūras, kurios galėtų atlaikyti didelį svorį, kaip plytos. Jie taip pat analizuoja galimybę pasiūlyti „auginimo namuose“ rinkinius, iš kurių būtų galima pasigaminti struktūras pagal savo poreikį.
Visa tai yra svarbiausi žingsniai, siekiant paversti grybus ateities namais.
„Grybiena pasižymi tokiomis savybėmis, kurių paprastai ieškome tose medžiagose, kurios yra iškasamos, gaminamos iš mineralinių uolienų arba iškastinio kuro, visose mums žinomose putose. Tačiau dauguma jų daro didelę žalą aplinkai. O grybiena – ne“, – sako R. Bakkeris.
Dėl visų šių veiksnių, kartu su palankiomis fizikinėmis savybėmis, grybieną galima vadinti tikra ateities medžiaga.
