Prieš porą metų unikalų statinį įsigiję verslininkai tvirtina ne tokio sprendimo tikėjęsi, tačiau neatsisako planų buvusį paštą paversti moderniomis komercinėmis patalpomis ir gyvenamaisiais būstais.
Ar Panevėžio pašto pastatą reikia saugoti, ar ne, Kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė tik per trečiąjį posėdį. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis, per pirmuosius posėdžius būta ir tam tikro verslininkų spaudimo, motyvuojant, kad pripažinus paštą kultūros paveldo vertybe, jam gresia konservų fabriko likimas.
Visgi galiausiai komisija vienbalsiai nutarė savivaldybės lygmeniu saugoti Panevėžio paštą kaip architektūros vertingųjų savybių turintį statinį.
„Savivaldybės nuostata, kad paštą jau anksčiau reikėjo įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip funkcionalų pastatą, turintį daug saugotinų savybių. Mieste ir Lietuvoje tokio kito nėra. Tikėtina, kad tai vienetinis toks architektūrinis statinys. Kiek mes domėjomės, daugiau tokio pašto pastato neradome. Tik dar nepavyko išsiaiškinti jo autorystės. Bandysime kalbėti su Lietuvos paštu, jie savo archyvuose turėtų atrasti daugiau informacijos“, – teigė B. Pučkis.
Suteikė apsaugą
Pasak paveldosaugos specialisto, pašto pastatas reikšmingas savo funkcija. Jis buvo statomas būtent paštui, kuris turėjo aptarnauti visą Panevėžio apskritį. Čia numatytos specialios erdvės: sandėliai korespondencijai rūšiuoti, skirstyti, administracijos patalpos, netgi buvo ginklinė: pareigūnai, kurie į rajonus veždavo pensijas, savo ginklus laikė tam skirtose patalpose
Specialisto teigimu, ar Panevėžio paštas ir jo architektūra išties turi vertingų savybių, vertino žinoma nekilnojamojo turto paveldo ekspertė Rasa Putrimienė, puikiai išmananti Panevėžio istoriją, o statinius ir kiemus pažįstanti geriau nei patys panevėžiečiai. Ekspertė daug metų rinko medžiagą Panevėžio miesto specialiajam planui rengti, o vėliau – jam koreguoti.
„Ji sudariusi visos miesto istorinės dalies – kiekvieno pastato, namelio ar ūkinio – sąrašus, kas yra vertinga, o kas ne. Džiaugiamės, kad vertinimo darbą galėjome patikėti ne bet kam, kuris kaip koks desantininkas nusileidžia į visai jam nepažįstamą miestą, o žmogui, kuris daug metų domėjosi mūsų miesto architektūra“, – kalbėjo B. Pučkis.
Anot jo, tai, kad paštas pripažintas savivaldybės lygmeniu saugoma nekilnojamojo turto vertybe, jau yra laimėjimas, mat per antrąjį posėdį buvo siūloma pastatą pripažinti tik kaip urbanistinį statinį. Vadinasi, jei jis taptų avarinės būklės, būtų leidžiama nugriauti ir jo vietoje pastatyti tokio pat tūrio, bet visiškai naują statinį. „Galiausiai pavyko paštą įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tad jis jau turi teisinę apsaugą“, – pasidžiaugė paveldosaugininkas.
Rankų nesuriša
B. Pučkis tikina, kad tokia pastato apsauga neužkerta kelio jam rekonstruoti. Saugomu pripažintas pastato tūris, tai reikštų, kad verslininkai ant jo viršaus negalėtų užstatyti kokio nors papildomo stiklinio monstro.
Mansardą šiek tiek galima kelti, bet aukštis negali viršyti 17 metrų. Saugoma tapo ir rotonda, kurią laiko šešios kolonos. Visos rotondos konstrukcijos prasideda nuo rūsio ir baigiasi antrame aukšte. Kolonos, einančios per rūsį ir pirmus du aukštus, formuoja pasagos formos sijas: pirmame aukšte įrengta operacijų salė, o antrame – lygiai tokia pati pasitarimų ar susibūrimų salė. Vertingomis pripažintos ir langų angos iš kiemo pusės – jos negalės būti perstatomos ar užmūrijamos. Tačiau palanges galima ardyti ir padaryti vadinamuosius prancūziškus mini balkonus.
„Pakeisti kuo nors kitu saugomų kolonų negalima, nes tai monolitinė gelžbetonio konstrukcija, kurią pajudinus visa konstrukcija nugriūtų. Bet tikrai galima dalyti erdves, planuoti vidų pagal savo poreikius, šiuolaikinės technologijos tą leidžia daryti labai lengvai. Tikrai galima pastatą tvarkyti, bet nepaversti jo stikliniu ar moderniu metaliniu monstru, kaip dabar madinga“, – komentavo B. Pučkis.
Ne to tikėjosi
Pašto pastato savininkės bendrovės „Rentau“ direktorius Marijus Braška neslepia tikėjęsis ne tokio paveldosaugininkų sprendimo.
Verslininkas teigia neplanavęs kardinalių rekonstrukcijų, tačiau statinio pripažinimas kultūros paveldo objektu įneš tam tikrų korekcijų.
„Nors pastatas saugomas, mūsų sumanymų tai nestabdo, tik teks prisitaikyti prie tam tikrų ribojimų. Rekonstrukcija kainuos brangiau, bus sudėtingesnis projektavimas, patys darbai ilgiau užsitęs. Bet taryba į tuos dalykus neatsižvelgė. Gal ir suprantama, jiems rūpi visai kiti dalykai nei kaštai. Bet kokiu atveju šį projektą vystysime, prisiderinsime prie išvadų“, – komentavo M. Braška. Nekilnojamojo turto vystymu užsiimančios bendrovės direktorius teigė komisijai, sprendusiai pašto likimą, jau pateikęs ir projektinius pasiūlymus, šie sulaukė pritarimo.
„Paštas yra unikalus ne tik Panevėžio, bet Lietuvos mastu. Mes ir patys nenorėjome jo sumoderninti ar nugriauti – tokių sumanymų niekada neturėjome. Norėjome tik perplanuoti vidaus erdves, pakeisti patalpų paskirtį, nes rūsyje ir pirmuose aukštuose esame numatę komercines patalpas, o viršutiniuose aukštuose – būstus“, – pasakojo M. Braška. Visgi jis pripažįsta: jei būtų žinojęs, kad siekiama Panevėžio paštą pripažinti saugomu kultūros paveldo objektu, būtų gerai apsvarstęs prieš įsigydamas.
„Nesakau, kad nebūtume pirkę, bet kainos tikrai būtume tikėjęsi mažesnės. Nes dabar ilgiau truks projektavimas ir gerokai brangesni bus patys darbai“, – sako direktorius.
M. Braškos teigimu, nuo praėjusio rugpjūčio visi projektavimo darbai sustojo – tiek laiko teko laukti Kultūros paveldo departamento išvadų. Dabar planuojama darbus atnaujinti. Jeigu neatsiras netikėtų aplinkybių, verslininkai planuoja, kad realūs rekonstrukcijos darbai galėtų prasidėti jau kitąmet.
„Artimiausi mūsų planai – gauti statybos leidimą, o kiek užtruks derinimai su paveldosaugininkais, jau ne nuo mūsų priklausys. Jeigu leidimą gausime šiemet, darbus galėtume pradėti jau kitą pavasarį“, – sakė verslininkas.
