Į pirmąją kelionę po karantino į Suomiją birželį, apie kurią daugiau galite perskaityti čia, išvažiavome nauju „Renault Clio“, pernai dešimties žurnalistų komisijos išrinktu „Lietuvos Metų automobiliu“. Pirmuosius įspūdžius apie šį automobilį dar praeitą vasarą esu aprašęs čia, na, o dabar jį pavyko išbandyti ir tolimoje kelionėje.
Daug nesikoncentruojant į išvaizdą, kuri šiaip jau buvo daili ir ankstesniame modelyje, o naujoje kartoje evoliucionavo ir įgavo dar šiuolaikiškesnių bruožų, 4,05 m ilgio B segmento mažų automobilių atstovas yra praktiškas ekonominės klasės hečbekas, kurio kaina prasideda nuo 11 800 eurų. Tiesa, tiek kainuoja versija su 65 AG varikliu, o galingesnio 100 AG modelio kaina yra nuo 14 300 eurų – deja, naujos privalomos saugumo technologijos ir kita pažangi įranga lėmė, kad maži automobiliai dabar kainuoja tiek, nuo kiek dar prieš kokius penkis metus prasidėdavo klase didesnių kompaktinių modelių kainos.
Jis turi bendraplatformį „Renault Captur“ – madingą SUV su didesne prošvaisa, tačiau pastarojo kaina prasideda nuo 16 300 eurų. O aukštesnis kėbulas reiškia didesnį oro pasipriešinimą ir, tuo pačiu, didesnes degalų sąnaudas važiuojant tolimus atstumus.
Savo dydžiui „Clio“ siūlo pakankamai erdvų saloną, kuris man, nors klasės konkurentas „Peugeot 208“ ir atrodo efektingiau, labiau patinka praktiškumu. Pavyzdžiui, bene labiausiai tarp šių dviejų modelių skiriasi įsėdimas ant galinių sėdynių – „Clio“ turi žemesnį slenkstį, didesnį durelių tarpą, o ir vietos kojoms daugiau. Kalbant apie bagažinių dydį, automobiliai panašūs – į „Clio“ bagažinę telpa nuo 284 iki 1069 litrų, į „208“ – nuo 311 iki 1106 l. Tiesa, didesnė „Peugeot“ bagažinė neturi antro dugno, todėl jos dugnas, nulenkus galinių sėdynių atlošus, bus nelygus.
„Clio“ skydelis taip pat labiau konservatyvus nei ekstravagantiško „Peugeot“, tačiau visos šiuolaikinės technologijos – po ranka. Tai – ir multimedijos sistema su interneto ryšiu, ir pažangios vairuotojo pagalbinės sistemos, ir visose komplektacijose montuojamas skaitmeninis prietaisų skydelis – nors automobilis ir ekonominės klasės, bet liečiant minkštas apdailos medžiagas tikrai neatrodo, kad gamintojas žūtbūt norėjo įrodyti, kad verčiau reikėjo rinktis didesnį „Mégane“.
Kelionės automobilis į Laplandiją, iki kurios pirmyn ir atgal nuvažiavome 4000 kilometrų, turėjo turbobenzininį 1,3 l keturių cilindrų variklį, pasiekiantį 130 AG ir suporuotą su dviejų sankabų EDC automatine transmisija. Jau ne kartą išsakiau savo nuomonę, kad, komplektuojamos su mažo darbinio tūrio varikliais, jos yra pranašesnės nei tradiciniai hidrauliniai automatai, kuriuos siūlo konkurentai iš PSA koncerno – „Peugeot“, „Citroen“ ir „Opel“. Skirtingai nuo pastarųjų, su dviejų sankabų automatine transmisija (tas pats galioja ir „Volkswagen“ grupės DSG transmisijai) dinamika yra geresnė, o degalų sąnaudos, atitinkamai, mažesnės.
Tad po tolimos kelionės benzino sąnaudos buvo tik 5,1 l/100 km. Aišku, greitkelių pakeliui ir pačioje Suomijoje buvo nedaug, važiavome neskubėdami, bet visgi pilnai pakrautu automobiliu. O ir keliai tiek Karelijoje, tiek ir Laplandijoje su kalvomis ir vingiais tikrai nebuvo idealūs maksimaliam degalų taupymui, kurio ypatingai ir nesivaikėme.
Tad jei rinksitės modelį su automatine transmisija, rekomenduoju būtent versiją su šiuo motoru – nors pigiausi automobiliai siūlomi su trijų cilindrų 1.0 l 100 AG varikliu, kuris yra dar taupesnis, bet jei norėsite „automato“, su šiuo motoru komplektuojama tik bepakopė transmisija – „variatorius“, kuris padidina degalų sąnaudas.
Kelionėje džiugino komfortiškai suderinta pakaba – pirmojo testo metu man nepatiko pernelyg standus jos nustatymas. Dar buvo patogu naudotis skaitmenine multimedijos sistema su interneto prieiga – navigacijos sistemoje galima tiesiog įrašyti norimos vietos pavadinimą (nebūtina rinkti tikslų adresą) ir bus pasiūlytos versijos vykti į ją, taip pat susisiekti telefonu.
Bene vienintelis priekaištas – nors vėjo keliamas triukšmas salone nebuvo didelis ir apskritai akustinis komfortas, kurio mažų automobilių segmente labai ir negali tikėtis, buvo priimtinas, visgi kai po 17 colių ratlankiais atsirasdavo šiurkštesnis asfaltas, padangos imdavo gana stipriai triukšmauti – matyt, reikėtų geresnės priekinių ratų arkų garso izoliacijos.
Daugiau apie 4000 km kelionę nauju „Renault Clio“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
