aA
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose nepravažiuojamus kamščius, kurie kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sieks sumažinti spūstis: Lietuvos didmiesčiuose diegia išmanias transporto sistemas
© DELFI / Domantas Pipas

Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – tikino M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikino, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose.
„Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigė jis.

Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.

Be darbo KTU Informatikos fakultete, startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismo sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymėjo KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui.

Sieks sumažinti spūstis: Lietuvos didmiesčiuose diegia išmanias transporto sistemas
© DELFI / Domantas Pipas

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakojo M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – aiškino KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Vis tik kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymėjo jis.

Sieks sumažinti spūstis: Lietuvos didmiesčiuose diegia išmanias transporto sistemas
© DELFI / Domantas Pipas

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskirose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą.

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigė M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikino M. Vasiljevas.

Judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS.

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sakė KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebėjo M. Vasiljevas.

Sieks sumažinti spūstis: Lietuvos didmiesčiuose diegia išmanias transporto sistemas
© DELFI / Domantas Pipas

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškino KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja.

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – pridūrė jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymėjo M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.6000
Verslas PliusEglė Girdenytė

Amžinas vairuotojų klausimas: ar pigesnės padangos tikrai yra prastesnės? (3)

Nors žieminių padangų sezonas jau prasidėjo, ieškančių žieminio „apavo“ savo automobiliams...

Žiemos klasta vairuotojams: ką privalo mokėti kiekvienas sėdantis prie vairo?

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir...

Kelininkai: šalies keliai ir toliau išlieka slidūs

Sudėtingesnės eismo sąlygos dėl buvusių ir besitęsiančių kritulių išlieka Rytų ir Šiaurės...

Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?

Žiemos sezonas pasižymi ne tik nemaloniai žema oro temperatūra, tačiau ir ilgai trunkančiu...

Kelininkai primena: rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės...

Top naujienos

Lietuvaitė laimę rado šalyje, kurioje nebūna „blogo oro“, sekmadieniais nedirba parduotuvės, o moterys beveik neavi aukštakulnių (4)

Renata prieš 15 metų, ieškodama geresnio gyvenimo, susikrovė lagaminus ir išvyko į Norvegiją....

Verslas PliusEglė Girdenytė

Amžinas vairuotojų klausimas: ar pigesnės padangos tikrai yra prastesnės? (3)

Nors žieminių padangų sezonas jau prasidėjo, ieškančių žieminio „apavo“ savo automobiliams...

Janis Sildnikas

Sunku patikėti, kad šios nesėkmės kelionėse nutiko vienam žmogui: seksualumo testas, bandymai parduoti „Viagra“ ir problemos Baltarusijos pasienyje

Vykstant į vieną iš turistų pamėgtų šalių sunku įsivaizduoti, kas gali nutikti ne taip –...

Seksas be sutikimo: atvejis viename iš šalies kurortų verčia į tai pažiūrėti kitom akim (60)

Po dviejų mėnesių pertraukos, seksualinio smurto tema sugrįžo į Seimą. Laisvės partijos...

Po Maksvyčio ir Kurtinaičio partijos – skirtingos strategų emocijos

Pirmadienio vakarą Kaune vykusiose „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynėse vietos „Žalgirio“...

Moteris parodė, kokias stiliaus klaidas darome dažniausiai: žiūrėdama į nuotraukas suprasite, ko vengti (1)

Nors keista, bet daugelis moterų kažkodėl nenori patikėti, kad aksesuarai turi milžinišką...

Pasaulio čempionato rungtynėse – Supermeno sprintas: už Ukrainą, Irano moteris ir LGBT (1)

Pirmadienio vakarą Lusailo mieste, Katare, vykstančioje 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato H...

Daugelyje rajonų pasnigs, o temperatūra sukinėsis netoli nulio

Antradienio dieną Lietuvos padangėje vis dar sukinėsis nedidelis cikloninis sūkurys. Dangus bus...

Fernandeso dublis išvedė portugalus į aštuntfinalį – prisijungė prie brazilų ir prancūzų (1)

Pirmadienio vakarą Lusailo mieste, Katare, vykusioje 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato H...

Kasdienybės herojai. Kodėl Vizgirdienei gyvenimo pavydi net jauniklės ir atrastas Radzevičiaus gyvenimo balansas

Svečiuose pas Vizgirdas - kodėl 81-erių Birutei Vizgirdienei gyvenimo pavydi net jauniklės?...