Pasirūpinti tuo, kad vaikas žinotų saugų kelią į mokyklą ir iš jos, reikėtų net ir tuo atveju, jei iki šiol atžala lankė tą pačią ugdymo įstaigą, tik buvo iki jos nuvežamas automobiliu. Reikėtų ne tik parodyti, kokiu viešuoju transportu atkeliauti iki mokyklos, bet ir patikrinti, kaip saugiausia ir patogiausia iki jos nueiti.
Kaip elgtis viešajame transporte
Jeigu nuo rugsėjo į mokyklą vaikui teks važinėti viešuoju transportu, tėvai turėtų drauge su juo bent kelis kartus nuvažiuoti iki ugdymo įstaigos ir grįžti atgal. Reikėtų padėti įsiminti, koks viešasis transportas tinka, taip pat – pamokyti, kaip iš jo išlipti.
Laukti viešojo transporto vaikai turėtų atokiau, kelių žingsnių atstumu, nuo važiuojamosios dalies. Įlipus į transporto priemonę reikėtų surasti vietą, tinkamą atsisėsti, o jeigu autobusas mokyklinis – prisisegti saugos diržus. Jeigu tenka važiuoti stovint, reikėtų parodyti, kurias vietas geriausia pasirinkti tam, kad atžala galėtų tvirtai įsikibti į atramas.
Sustojus reikiamoje stotelėje ir išlipus iš autobuso, gatvę vaikai turėtų kirsti tik ten, kur yra pėsčiųjų perėja. Jeigu pėsčiųjų perėjos nėra, svarbu žinoti, kad nei pro autobuso priekį, nei pro galą žengti į kelią negalima – vaikai turėtų palaukti, kol autobusas nuvažiuos, arba paėjėti toliau nuo jo ten, kur galės gerai matyti abi kelio puses.
Perėjos ir kelkraščiai
Tėvai turėtų vaikus palydėti ne tik iki stotelės, bet ir nuo jos – į ugdymo įstaigą. Svarbu atrasti patogiausias perėjas, kurios būtų aiškiai pažymėtos, saugios ir vaikui lengvai surandamos. Ypač svarbu atžalai paaiškinti, kaip reikėtų elgtis perėjoje: nebėgti per raudoną šviesą, jei perėja reguliuojama šviesoforo, o žengiant į nereguliuojamą perėją – kaip reikiant įsitikinti, ar nėra eismo, o jei šis yra, kad vairuotojai vaiką praleidžia. Svarbu pabrėžti ir tai, kad bėgti per perėją nevalia, kaip ir joje stoviniuoti.
Jeigu pėsčiųjų perėjos aplink nėra, kirsti kelią reikia stačiu kampu. Visgi tokiu atveju reikia pasirūpinti, kad vaikas tai darytų toje vietoje, kur gerai matomas į abi puses važiuojantis eismas. Jokiu būdu negalima į važiuojamąją kelio dalį žengti iš už automobilių ar iš tarpo tarp automobilių.
Iki ugdymo įstaigos privaloma eiti šaligatviais, o jeigu tokių nėra – kelkraščiu, prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Svarbu, kad tėvai nepamirštų atšvaitų ir juos taisyklingai užkabintų ne tik ant vaiko kuprinės, bet pasirūpintų, kad šviesą atspindinčius elementus turėtų ir vaiko drabužiai.
Nubraižykite planą
Saugaus eismo žinovai pabrėžia, kad vieno karto kelionei į mokyklą ir atgal drauge su vaiku nepakaks – rekomenduojama net kelissyk pakartoti šį maršrutą, kad mažasis eismo dalyvis jį geriau įsimintų.
Taip pat patariama pasirūpinti ir tuo, kad vaikas turėtų planą, savotišką žemėlapį, nurodantį, kaip jam pasiekti stotelę ir mokyklą. Žemėlapyje tėvai turėtų aiškiai pažymėti vaikui pažįstamus objektus: parduotuvę, kioską, skulptūrą ar kitką. Taip pat plane galima aiškiai pažymėti pėsčiųjų perėjas, kuriomis vaikas turėtų naudotis, spalvomis priminti, kad galima per kelią eiti tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, parašyti, kokiais numeriais pažymėtas viešasis transportas yra tinkamas bei kitas pastabas, svarbias, kad atžala mokyklą ir namus pasiektų saugiai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
