Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ įkrovimo stotelių produktų vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, nors elektromobilio įsigijimo kaštai gali būti didesni nei automobilio su vidaus degimo varikliu, kalbant tik apie eksploatacines išlaidas, elektromobilių jos yra ženkliai mažesnės.
„Kol kas pradinės investicijos įsigyjant elektromobilį vis dar yra didesnės, tačiau naujų automobilių segmente atotrūkis po truputį mažėja. Taip pat auga ir antrinė elektromobilių rinka, Vakarų ir Šiaurės Europos šalims atnaujinant savo automobilių parką. Be to, nuo 2025 m. Lietuvoje bus didinamas kuro akcizas, svarstomas draudimas į miesto centrą įvažiuoti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Keičiantis mokestinei ir reguliacinei taršių automobilių aplinkai, plečiantis elektromobilių infrastruktūrai, gyventojai turėtų rasti vis daugiau argumentų rinktis elektromobilį“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Palygino išlaidas
Pasak ekspertės, svarbiausias rūpestis elektromobilių savininkams yra palaikyti gerą baterijos būklę, t. y. įkrauti ją pagal automobilių gamintojų rekomendacijas, vengti labai ekstremalių temperatūros pokyčių. O automobiliams su vidaus degimo varikliais reikia reguliariai keisti tepalus, pasenusius tinkamai utilizuoti, nedarant žalos aplinkai, rūpintis kuro ir variklio oro filtrų, degimo žvakių, pagrindinio variklio diržo, generatoriaus dirželio keitimu.
Kad elektromobilio techninės priežiūros išlaidos yra mažesnės, patvirtina ir JAV leidinio „Consumer Reports“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, per elektromobilių eksploatavimo laikotarpį jų savininkai sutaupo vidutiniškai 4,6 tūkst. JAV dolerių remonto ir techninės priežiūros išlaidų, palyginti su transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais.
Elektromobilio baterijos gyvavimo ciklas yra daug ilgesnis nei vidutinio automobilio su vidaus degimo varikliu eksploatavimo trukmė – baterija gali tarnauti 15–20 metų, kas atitinka 160–320 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo vairavimo įpročių.
„Elektromobilio atsiperkamumą pagreitina ir tai, kad jo „kuras“ – elektra – kainuoja mažiau. Nuvažiuoti 100 km su automobiliu, varomu iškastiniu kuru, vidutiniškai reikia 6–7 litrų kuro, kurio kaina svyruoja nuo 1,3 iki 1,6 Eur/l. Elektromobiliui tam pačiam atstumui nuvažiuoti reikalingas energijos kiekis yra apie 18–20 kilovatvalandžių (kWh), o 1 kWh kaina, įkraunant namuose, yra apie 15–25 ct, priklausomai nuo to, koks turimas elektros tarifas ir kuriuo metu įkraunamas elektromobilis. Todėl pirmuoju atveju 100 km kelionė kainuoja apie 8–11 Eur, o antruoju – apie 3–5 Eur“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Pašnekovės teigimu, vertinant atsiperkamumą, dar prieš perkant elektromobilį svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės parama tiek paties elektromobilio, tiek ir įkrovimo stotelės įsigijimui. Šiuo metu galiojanti valstybės parama perkant naują elektromobilį siekia 5 tūkst. Eur, naudotą – 2,5 tūkst. Eur, o utilizuoti atidavus turėtą taršų automobilį galima papildomai susigrąžinti 1 tūkst. Eur.
„Antrasis Lietuvos energetikos agentūros (ENA) kvietimas įkrovimo stotelių įsigijimui ir įrengimui turėtų būti skelbiamas dar iki spalio, tad vertėtų sekti naujienas. Taip pat derėtų paanalizuoti rinkoje siūlomus elektros planus, atkreipiant dėmesį į tai, kad palankiausios elektros kainos būtų tuo metu, kai dažniausiai planuojate įkrauti savo elektromobilį. Jei turite nuosavą saulės elektrinę, reikia pasidomėti, ar įkrovimo stotelė gali naudoti momentinę generuojamą energiją elektromobilio įkrovimui“, – pataria ji.
Įkrauti, kai elektros kaina mažiausia
Norint pasiekti mažiausias eksploatavimo išlaidas ir sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, reikėtų užtikrinti elektromobilio įkrovimą tuomet, kai elektros energijos kaina yra mažiausia. Individuali saulės elektrinė, komunikuodama su įkrovimo stotele, gali užtikrinti įkrovimą iš momentinės saulės elektrinės gaminamos elektros energijos. Tai reiškia, kad įkrovimui naudojama elektra yra nemokama, nevertinant pačios saulės elektrinės atsipirkimo.
„Turint saulės elektrinę ir įkrovimo stotelę, reikalingas dinaminis galios valdiklis (angl. smart meter), kad būtų galima efektyviausiu būdu išnaudoti saulės energiją. Išlaidos priklausys nuo pasirinkto įkrovimo būdo – ar naudojama tik saulės elektrinės gaminama energija, ar ji derinama su energija iš tinklo, kai esamos generacijos nepakanka“, – aiškina L. Doraitė-Gudavičienė.
Neturintiems saulės elektrinės, elektromobilio įkrovimo kaina tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto elektros tarifo plano. Ekspertės nuomone, vertėtų pasirinkti dviejų laiko zonų tarifo planus, kurie siūlo mažesnę elektros energijos kainą naktį ir savaitgalį, ir tuomet įkrauti elektromobilį.
Kai kurie elektromobilių vairuotojai naudojasi elektros tiekėjų siūlomais planais, pagrįstais „Nord Pool“ biržos kainomis, tačiau toks būdas reikalauja daugiau laiko, planavimo ir domėjimosi elektros kainų prognozėmis.
„Kita vertus, greičiausiai esame įpratę automobiliu naudotis tada, kai mums jo reikia, tad ir elektromobiliai įkraunami tuomet, kai baterija būna tuščia , o ne „gaudant“ mažiausią kainą. Tiems, kam priimtinesnis saugus planavimas, mūsų bendrovė artimiausiu metu planuoja pasiūlyti specialų elektros energijos planą, skirtą elektromobilių savininkams“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje galima rasti ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ar savivaldybių valdomų elektromobilių įkrovimo stotelių keliuose, tad norint sutaupyti elektromobilius galima įkrauti jose. Pašnekovė sako, kad tokiose stotelėse vienam įkrovimui yra taikomas laiko limitas, kai kur – iki pusvalandžio, be to, nemokamas įkrovimas baigsis kartu su Europos Sąjungos finansuojamų projektų, pagal kuriuos buvo įsigytos tokios stotelės, įgyvendinimo laikotarpiu, trukusiu penkerius metus, kuomet ši paslauga turėjo būti teikiama nemokamai.
„LAKD planuoja skelbti konkursą šių stotelių operatoriams ir mokamų paslaugų teikimui. Todėl ilgainiui nemokamų įkrovimo stotelių nebeliks, o vairuotojai galės rinktis operatorių teikiamas paslaugas. Kita vertus, reikėtų suprasti, kad kaip nėra nemokamo benzino degalinėse, taip neturėtų būti ir nemokamos elektros įkrovimo stotelėse“, – reziumuoja L. Doraitė-Gudavičienė.
