Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos.
Vis dėlto, ne paslaptis, jog ne visada tikroji automobilio pardavimo suma nurodoma pirkimo–pardavimo sutartyje. Neretai galima išgirsti atvejų, kaip siūlydami automobilio kainą sumažinti keliais šimtais eurų, pardavėjai įkalbinėja pirkėjus į pirkimo–pardavimo sumą įrašyti mažesnę kainą. Tad ar toks pakeitimas netaps priežastimi tokioms deryboms vykti vis dažniau?
Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgaus vadovas, neabejoja, kad įsigaliojus tokiam pakeitimui, atvejais, kai automobilio kaina svyruos vos virš 5 tūkst. eurų, tokios derybos tikrai dažnės.
„Kitas momentas yra sandoriai su užsienio piliečiais. Atlikus bankinį mokėjimą tiek pirkėjui, tiek pardavėjui reikia laukti, kol pinigai pasieks pardavėjo sąskaitą, taip gaištamas laikas, nes šis procesas ne visuomet būna greitas, todėl nestebintų, jei žmonės bandytų taupyti laiką būtent tokiais susitarimais.
Žinoma, yra palikta galimybė VMI pateikti duomenis apie didesnius mokėjimus, jei nebuvo galimybės sumokėti bankiniu pavedimu. Pavyzdžiui, automobilį pirko ukrainiečiai, tai koks ten bankinis pavedimas gali būti, ten juk bankai nedirba“, – aiškino V. Naujanis.
Kauno automobilių turgaus vadovas teigė, kad įvertinti, kaip iš tiesų automobilių pardavėjai ir pirkėjai elgsis įsigaliojus šiems pakeitimams – sunku. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad automobilių turguje atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra ypač dažni, tačiau svarbu ir tai, jog apie 60–70 proc. turguje paduodamų automobilių kainos svyruoja būtent apie 5 tūkst. eurų.
Nepaisant išaugančios rizikos pirkėjai su sąlygomis sutinka
Emilija Bardauskienė, „Regitros‘ komunikacijos specialistė, taip pat teigė kad praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai siekdami išvengti mokesčių, automobilių pardavėjai įtikina pirkėją pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą nei buvo sutarta.
„Paprasčiau tariant, „ant popieriaus“ įrašoma mažesnė suma, o „į rankas“ gaunama didesnė. Pirkėjui sutikus nurodyti mažesnę kainą, jis gali nukentėti pats, todėl jokiais būdais patariame nesileisti į tokius įkalbinėjimus ir sutartyje nurodyti tik teisingą informaciją, nes tik taip bus apsaugoti pirkėjo interesai“, – aiškino E. Bardauskienė.
Anot jos, su neteisingai užpildytos pirkimo–pardavimo sutarties pasekmėmis gali susidurti tie pirkėjai, kurie sutikę nurodyti mažesnę kainą planuoja parduoti automobilį jo neišlaikę 3 m.
„Tokiu atveju reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes, tikėtina, kad transporto priemonė bus parduodama už didesnę kainą, nei kad buvo įsigyta, o pajamų mokestis būtent ir turi būti sumokamas nuo uždirbtų pinigų sumos, t. y., įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
Taip pat problemų gali kilti paaiškėjus, jog pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė tam tikrą svarbią informaciją, pavyzdžiui, rimtus automobilio defektus. Tokiu atveju pirkėjas gali reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau, jei sutartyje buvo nurodyta mažesnė transporto priemonės kaina, nei kad buvo realiai sumokėta, bus sudėtinga tai įrodyti ir atgauti visus pinigus.
Atsižvelgiant į tai, pirkimo–pardavimo sutartyje visada patariame nurodyti ne tik teisingą kainą, bet ir užfiksuoti pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Jei už automobilį bus mokama ne bankiniu pavedimu, o grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y. perdavimo–priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais“, – patarė „Regitros“ atstovė.
E. Bardauskienė teigė, kad ne mažiau svarbu įsitikinti ir tuo, ar sutartis sudaroma su tikruoju transporto priemonės savininku arba jo teisiškai įgaliotu asmeniu. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: automobilio ridą, defektus bei kt.
„Rekomenduojame naudoti „Regitros“ pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurioje pardavėjas patvirtina, jog parduodamos transporto priemonės nuosavybės teisė priklauso jam, o tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų į ją neturi. Tai taip pat užtikrina pirkėją, kad transporto priemonė neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Pasirašydamas sutartį pardavėjas patvirtina ir tai, kad perduodamos transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis.
Beje, dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį patariama atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius dalykus. Pavyzdžiui, ar pardavėjas perduoda visus transporto priemonės dokumentus, netrūksta originalaus registracijos liudijimo ar jo dalies, ar dokumentai užpildyti be klaidų. Reikėtų įvertinti ir kainą. Jei ji įtartinai maža, tai gali būti vienas iš signalų, jog nėra viskas gerai. Tad būtina pasidomėti, ar transporto priemonė nėra parduodama žymiai pigiau nei kitos to paties gamintojo ir modelio bei komplektacijos transporto priemonės“, – aiškino E. Bardauskienė.
Anot jos, svarbu pasitikrinti ir tai, ar perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai itin svarbu, kadangi be šio kodo nebus galima automobilio įregistruoti savo vardu ar vėliau prireikus parduoti.
Priemonės naudojamos jau dabar
Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius teigė, kad pasitaiko atvejų kuomet pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju sutinka pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei realiai sumokama ir taip prisideda prie dokumentų klastojimo, nuo ko, galiausiai, nukenčia pats.
„Siekiant nustatyti fiktyvias sandorio sumas VMI jau dabar naudoja duomenų analizės sistemą, kuri realiu laiku vertina sutartyse nurodytų kainų tikrumą pagal parduodamų transporto priemonių rinkos duomenis ir asmenis, kurie galimai sutartyje nurodė fiktyvią kainą, kviečia pokalbiui. Šių asmenų prašome pagrįsti kainos realumą ir, jei reikia, pateikti papildomus dokumentus, įrodančius nurodytą ženkliai mažesnę kainą.
Už neteisingų duomenų teikimą – įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus) apie už automobilio pardavimą gautas pajamas, siekiant išvengti mokesčių, žinant, kad jie neteisingi, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Bauda gali siekti nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki šešių tūkstančių eurų“, – aiškino R. Puncevičius.
VMI atstovas nurodė, kad vertinant šešėlinės ekonomikos priežastis, atsiskaitymai grynaisiais nelaikomi vienintele priežastimi, tačiau tai neabejotinai yra prielaida, kuri sudaro sąlygas įvairiems neskaidriems sandoriams. Anot jo, įvedus atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, padidės operacijų atsekamumas ir sandorių skaidrumas bei sumažės galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles. Todėl, jo teigimu, ribojimų taikymas, kartu su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis, prisidės prie šešėlio mažinimo.
„Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimas, kaip ir kitos priemonės, pvz. SDK, padės sąžiningiems verslo atstovams užtikrinti skaidrią konkurencinę aplinką, o pirkėjams – užsitikrinti garantijas, nes mokėjimai bus grindžiami bankiniu pavedimu.
Pažymėtina, kad ir dabar yra priemonių, kuriomis ribojami atsiskaitymai grynaisiais. VMI siekdama užtikrinti, kad būtų sumokėti mokesčiai, turi teisę mokesčių mokėtojui duoti nurodymą laikinai (iki vienerių metų) su įmonėmis ir verslą vykdančiais gyventojais atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Duodant nurodymą gali būti taikomi ir griežtesni nei 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai.
Taip pat Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, jog nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus sandorius grynaisiais pinigais, kurie atitinka nustatytas sąlygas“, – teigė VMI atstovas.
Atsakomybė taikoma abiems
Paklaustas, ar pakeitimai netaps priežastimi ieškoti būdų, kaip šią tvarką apeiti, pavyzdžiui, skirstant mokėjimus į kelis, R. Puncevičius teigė, kad šiuo atveju bus vertinama ne vienos įmokos suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Anot jo, sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
„Jei paslaugas ar prekes teikiantis asmuo mokėjimo bankiniu pavedimu negali atsiskaityti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais.
Tokiu atveju priimantis mokėjimą asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie tokį sandorį asmuo turės per 10 dienų. Tvarką dėl tokios informacijos teikimo VMI jau yra parengusi ir artimiausiu metu pateiks visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms derinti.
Asmenims, pažeidusiems atsiskaitymo grynais pinigais ribojimo nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė. Šiuo metu yra priimti teisės aktų pakeitimai bei papildymai, pagal kuriuos už pažeidimą atsako tiek mokėjimus atliekantis, tiek mokėjimus priimantis asmuo, kurie įsigalios nuo 2022 m. lapkričio 1 dienos“, – komentavo R. Puncevičius.
