Tvarka kelianti diskriminaciją
Emigrantė Vaida į „Delfi“ redakciją kreipėsi teigdama, jog sugrįžimas į Lietuvą apkarto dėl, iš pirmo žvilgsnio, paprastos priežasties – nepagyvenusi pusės metų Lietuvoje lietuvė negali atsinaujinti vairuotojo pažymėjimo, kuris atvertų daugiau galimybių ieškantis darbo.
„Esu emigrantė ir esu apstulbusi įstatymais dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo. Esu Lietuvos pilietė, turiu virš 15 metų vairavimo patirties, vairuotojo pažymėjimą įgijau Lietuvoje, čia turiu savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, šeimą – tėvus ir brolį, esu išsiskyrusi ir mano buvęs vyras ir vaikas negyvena Lietuvoje, tačiau pasikeisti baigusio galioti vairuotojo pažymėjimo negaliu, nes Lietuvoje nesu išgyvenusi pusės metų“, – nusivylimo ir pasipiktinimo neslėpė Vaida.
Skaitytoja pastebi, kad „Regitros“ tinklapyje teigiama, jog norint pasikeisti baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą „gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais“. Išvydusi tokią sąlygą moteris neslepia sarkazmo, jog tai reikšmingai „padeda“ grįžus į Lietuvą ieškoti darbo.
„Keletą kartų rašiau „Regitrai“ prašydama patikslinti, ar nuolat Lietuvoje gyvenantys mama, tėtis ir brolis skaitomi šeima, ir jeigu aš jų oficialiai neslaugau arba negloboju, tiesiog grįžtu į Lietuvą „dėl asmeninių ryšių“, ar tuo remiantis galiu pasikeisti savo vairuotojo pažymėjimą? Po keleto susirašinėjimų pagaliau pavyko išgirsti tikslų atsakymą, jog „jei jūsų tėvai ar brolis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet jiems nepriklauso globa ar slauga, tuomet nebus galimybės gauti pažymos iš gydymo įstaigos ir nebus galimybės užsakyti vairuotojo pažymėjimo“.
Atsižvelgiant į tokius atsakymus galima daryti išvadas, jog tėvai „Regitroje neskaitomi šeima, tėvų turėjimas ar aplankymas Lietuvoje neskaitomas „asmeniniais ryšiais“. Tai reiškia, kad esu diskriminuojama dėl to, kad neturiu Lietuvoje gyvenančio vyro arba nepilnamečių vaikų? Taip pat paklausiau, ar savo vardu registruotas turtas taip pat nesuteikia tokios teisės, ir jų atsakymas buvo, kad nekilnojamas turtas nėra ryšys su Lietuva. Atsiprašau, investavimas į nekilnojamą turtą ir Lietuvai mokami mokesčiai nėra ryšys su Lietuva? Žinote, kai kuriose šalyse nekilnojamo turto įsigijimas netgi suteikia teisę gauti gyvenimo leidimą“, – pasakojo skaitytoja.
Taisyklės – reguliacijai
„Delfi“ susisiekus su „Regitra“, įmonės atstovė spaudai Justina Kazragytė teigė, kad vienas iš svarbiausių „Regitros“ tikslų yra rūpintis eismo dalyvių saugumu, o būtent iš šio siekio kyla vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai. Anot jos, vienas jų – išduoti vairuotojo pažymėjimą tik tiems asmenims, kurie nurodo, kad turi įprastą gyvenamąją vietą valstybėje, kurioje prašo išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes vairuotojo pažymėjimai išduodami ne pagal pilietybę ar tautybę, bet pagal gyvenamąją vietą.
„Šio dokumento išdavimo reikalavimus taip pat reglamentuoja Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Jei asmuo gyvena Europos Sąjungai (ES) ar Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančioje valstybėje, jam pažymėjimas bus keičiamas remiantis galiojančia ES direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų. Tai reiškia, jog šalys-narės visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, taiko nacionalines vairuotojo pažymėjimų išdavimo nuostatas. Reguliavimas užtikrina, kad, nors vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės nėra vienodos ES ar EEE mastu, vis tiek laisvo asmenų judėjimo teise besinaudojantys ES ar EEE gyventojai gali gauti vairuotojo pažymėjimą bet kurioje iš šių šalių, kurioje apsigyvena nuolat“, – nurodė J. Kazragytė.
„Regitros“ atstovė teigė, kad įmonė išduoda vairuotojo pažymėjimus tiems asmenims, kurie nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos valstybėje. Jos teigimu, įprastinės gyvenamosios vietos fiksavimas registre užtikrina, kad vairuotojo pažymėjimą išdavusi šalis garantuoja, jog asmuo valstybei bus pasiekiamas, kai to reikės dėl teisinių santykių (pavyzdžiui, iš sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija, reikšminga teisės vairuoti ribojimui ir pan.).
„Jei pilietis nuolatos gyvena užsienyje, jį bus sunku pasiekti, kaip ir bus sunku administruoti anksčiau minėtas paslaugas. Todėl įvertinus tai, asmenys, kurie nuolatos gyvena kitoje valstybėje, dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo turi kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją. Ši nuostata įtvirtinta ES direktyvoje ir taip pat taikoma Europos Sąjungos bei Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse“, – aiškino „Regitros“ atstovė.
J. Kazragytė patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą „Regitroje“ galima užsisakyti tuomet, kai asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje ir čia gyvenama bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Anot jos, „Regitra“ informaciją apie asmenis, kurie Lietuvą, kaip gyvenamą vietą, yra deklaravę ne mažiau kaip 185 dienas, gauna automatiškai iš gyventojų registro.
Gali būti ir kitų būdų
Vis dėlto, jei asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje arba čia gyvenamoji vieta deklaruota mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus, anot „Regitros“ galimas ir kitas būdas – pasirinktu dokumentu pagrįsti asmeninius ar darbo ryšius Lietuvoje.
„Pateikdamas prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, šiuo atveju asmuo patvirtina faktą, kad studijavo ar lankė mokyklą užsienyje arba dabar studijuoja ar lanko mokyklą užsienyje; studijuoja ar lanko mokyklą Lietuvos Respublikoje ne trumpiau nei 6 mėnesius; buvo išvykęs atlikti arba dabar atlieka apibrėžtos trukmės užduotį užsienyje; dirbo arba dabar dirba užsienyje, bet nuolat sugrįždavo arba sugrįžta į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių; gyveno užsienyje arba buvo išvykęs gyventi į užsienį, bet dėl asmeninių, darbo ryšių atvyko arba grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
Jei asmuo pakaitomis gyvena dviejose ar daugiau valstybių, tai nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje gali pagrįsti savo pasirinktais dokumentais. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje gyvena vyras ar žmona, ar nepilnamečiai vaikai, tai ryšių pagrindimui pateikti galėtų pažymą apie šeimos sudėtį ir šeimos narių deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą iš valstybės įmonės Registrų centro, Savivaldybės administracijos seniūnijos“, – teigė J. Kazragytė.
