„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius teigė, kad iš tiesų tokiais atvejais niekas nevyksta atsitiktinai, mat keliuose siaučiantys sukčiai turi iš anksto apgalvotas schemas, kuriomis naudojasi siekdami pasipelnyti.
„Sukčiai dažniausiai būna susiplanavę scenarijų, kaip jei nori veikti, būna parinkę vietą, kuri galimai galėtų būti tinkama sukčiavimui, tai netikrai avarijai, taip pat būna parinkę laiką. Žinoma, jie atsižvelgia ir į vairuotojus ir dažniau atkreipia dėmesį į mažiau patirties turinčius vairuotojus, kurie patys stresuoja kelyje, galbūt vairuoja neužtikrintai“, – aiškino S. Abraškevičius.
Draudimo bendrovės atstovas teigė, kad tokie sukčiai dažniausiai pasirenka įvairias sankryžas, kuriose vairuotojai daugiau manevruoja. Neretai tai būna ir žiedinės sankryžos, kurios turi vienokių ar kitokių ypatybių – sunkiai perprantamos nepatyrusiems vairuotojams.
Negana to, tokie sukčiai veikia ir automobilių stovėjimo aikštelėse, o prieššventinis laikotarpis yra būtent tas laikas, kai eismas šiose vietose būna gerokai intensyvesnis.
Paklaustas, kaip tokius atvejus identifikuoti, S. Abraškevičius teigė, kad pirmiausia, patekus į tokį eismo įvykį reikėtų nusiraminti ir gerai apmąstyti, kas vyko iki eismo įvykio.
„Reikėtų pabandyti atsekti įvykių seką, kas vyko iki eismo įvykio. Galbūt prieš jus važiavęs vairuotojas važiavo labai lėtai, bet tada staiga padarė kažkokį manevrą ar staigiai stabdė, pasuko vairą ar parodė, kad jus praleidžia, tačiau nepraleido. Situacijos atkūrimas padėtų suprasti ar čia buvo surežisuotas įvykis, ar ne“, – įžvalgomis dalijosi draudimo bendrovės atstovas.
Kita vertus, S. Abraškevičius atkreipė dėmesį, kad sukčiai dažniausiai daro psichologinį spaudimą, neretai nori „sutvarkyti“ reikalus čia ir dabar bei kompensaciją gauti grynais pinigais. Tokie asmenys dažniausiai nenori pildyti eismo įvykio deklaracijų ir tiesiog atsiskaičius vietoje išsiskirti.
„Jei pastebite tokius spaudimo elementus, tikrai nepasiduokite, o jei kyla daugiau klausimų – kvieskite policiją“, – ragino S. Abraškevičius.
Tam, kad sukčių aukomis tapę vairuotojai nenukentėtų dar labiau, draudimo bendrovės atstovas ragino nepasiduoti spaudimui įvykio neregistruoti, mat jį užregistravus draudimo bendrovės aiškinasi, ar konkretus atvejis negali būti susijęs su surežisuotu eismo įvykiu ir sukčiavimu.
„Kaip įvykis būna užregistruojamas, draudimo bendrovė aiškinasi aplinkybes ir gali matyti nuoseklumą, kadangi pasitaiko tokių sukčių, kurie per metus toje pačioje vietoje gali padaryti 20 ar 30 panašių eismo įvykių. Tuomet atsekame, kad tai nėra tipinis vairuotojo elgesys“, – nurodė S. Abraškevičius.
Specialistas taip pat teigė, kad sukčius gali būti sunku atpažinti vos pažvelgus į automobilį, tačiau tai dažniausiai išduoda jų netipinis elgesys. Negana to, kai kuriais atvejais sukčiai veikia dviese – sudaro sąlygas, kad į pinkles įviliotas vairuotojas negalėtų išvengti eismo įvykio.
Per pirmus 9 šių metų mėnesius, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šalyje fiksuota apie 1,5 tūkst. tokių įvykių, kurių metu sukčiai bandė neteisėtai gauti 2,3 mln. eurų. Lyginant šių metų statistiką su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet fiksuojamas tokių atvejų augimas, kurių metu buvo siekiama išvilioti apie 500 tūkst. eurų daugiau nei praeitais metais.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau:
