Mokesčius panaudojo paramai
Parama mažiau taršiems automobiliams įsigyti, sunaikinus senas transporto priemones, iš Klimato kaitos programos buvo teikiama nuo 2019 metų, o nuo 2020 metų buvo pradėta teikti parama ir alternatyvioms judumo priemonėms – viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugoms, elektriniams paspirtukams ir dviračiams.
Emilija Šulytė, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja, teigė, kad šios priemonės buvo parengtos siekiant sukurti paramos mechanizmą gyventojams dėl įvesto automobilių registracijos mokesčio ir pratęstos planuojant automobilių taršos mokestį, kuriam nebuvo pritarta ir jis nebuvo įvestas.
„Iš viso, iki šio birželio nuo minėtų metų, šiai paramai buvo skirta – 34,7 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Mažiau taršių automobilių įsigijimui iš Klimato kaitos programos nuo 2019 m. skirta 7,7 mln. Eur, kitoms alternatyvioms judumo priemonėms nuo 2020 m. – 27 mln. eurų“, – sakė E. Šulytė.
Anot Aplinkos ministerijos atstovės, nuo 2019 m., kuomet buvo pradėtos įgyvendinti šios priemonės, sunaikinta daugiau kaip 45 tūkst. taršių automobilių, daugiau kaip 45 tūkst. gyventojų pasinaudojo kompensacijomis.
Priemonių bus, bet kitokių
„Delfi“ paklausus, ar ateityje tokių kompensacijų teikimas bus atnaujintas, Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad šiuo metu iš Modernizavimo fondo gyventojams ir įmonėms teikiama parama įsigyti elektromobilį, tačiau dėl analogiškos paramos, kurios teikimas buvo sustabdytas birželį, spendimo dar nėra.
„Sprendimas dėl paramos teikimo iš Klimato kaitos programos pareiškėjams, kurie sunaikina seną taršų automobilį ir pakeičia jį į netaršias transporto priemones arba mažiau taršus automobilius, dar nėra priimtas. Šiuo metu Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuota 111,7 mln. eurų suma, kuri priklauso nuo apyvartinių taršos leidimų kainos, bus paskirstyta atnaujinamo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) įgyvendinimui. Į Klimato kaitos programos investicijų planą bus įtrauktos efektyviausios klimato kaitos mažinimo priemonės. Iš Klimato kaitos programos bus finansuojamos priemonės, neturinčios kitų finansavimo šaltinių ir labiausiai prisidedančios prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo“, – komentavo E. Šulytė.
Anot jos, lėšas planuojama tvirtinti 2023 m. rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais, Vyriausybės nutarimu. Tad būtent tuo metu bus apsispręsta, ar teikti toliau paramą pareiškėjams, kurie ketina įsigyti mažiau ar visai netaršias transporto priemones vietoje senų utilizuotų taršių transporto priemonių.
Aplaidžiausiems tvarka griežtės
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Renata Gagienė teigė, kad nepaisant to, jog kompensacijų teikimas sustabdytas birželį, ateityje numatoma daugiau priemonių, kurios vairuotojus paskatintų iškeisti taršias transporto priemones į mažesnį poveikį aplinkai turintį transportą. Tiesa, tai ne bus tik skatinimas finansiškai, mat numatoma ir draudimų.
„Taršos prevencijos srityje yra svarstoma griežtinti taršos kontrolę kelyje. Seimo rudens sesijoje bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama suteikti papildomus įgaliojimus Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams riboti taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų automobilių, autobusų, krovininių automobilių – M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių – dalyvavimą eisme“, – aiškino R. Gagienė.
Priėmus tokį pakeitimą, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turėtų teisę savarankiškai (be Aplinkos apsaugos agentūros ir policijos), stabdyti keliuose minėtų klasių transporto priemones ir tikrinti, ar į aplinką išmetamų teršalų kiekis ir kiti taršos parametrai atitinka reikalavimus, o jei neatitinka, – panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
„Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galėtų papildomai stabdyti M1 ir N1 klasių lengvąsias keleivines ir krovinines transporto priemones, tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams ir, kai neatitinka, – panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą“, – komentavo Aplinkos ministerijos atstovė.
Anot R. Gagienės, šių pakeitimų įgyvendinimas prisidėtų prie neigiamo poveikio aplinkai dėl transporto priemonių į aplinkos orą išmetamų teršalų (azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido ir kt.), eksploatacinių skysčių (pvz. tepalų ar kitų pavojingų skysčių) nuotėkio mažinimo.
„Taip pagerėtų aplinkos oro kokybė, keliais važinėtų mažiau techniškai netvarkingų automobilių. Sustiprinta taršos kontrolė prisidėtų ir prie transporto priemonių savininkų sąmoningumo didinimo – paskatintų labiau prižiūrėti automobilių techninę būklę, ar pakeisti automobilį netaršia ar mažiau taršia transporto priemone“, – aiškino R. Gagienė.
