aA
Antroji rudens pusė vairuotojams yra pati pavojingiausia: spalio ir lapkričio mėnesiais ne vienerius metus žūsta daugiausiai eismo dalyvių. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad šiuo metu visiems eismo dalyviams reikėtų elgtis atsargiau – šį sezoną eismo sąlygos itin sudėtingos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Briedžio ir automobilio avarija
Briedžio ir automobilio avarija
© Šiaulių aps. VPK

„Kiekvieną rudens mėnesį eismo dalyviai susiduria su naujais iššūkiais. Rugsėjį į gatves suplūsta daugybė vairuotojų ir eismas miestuose akivaizdžiai suintensyvėja. Spalio mėnesį vairuotojus užklumpa pirmosios netikėtos šalnos, gyvūnų migracija, o lapkritį neišvengiamai susiduriama su ilgai trunkančiu tamsiuoju paros metu bei lietumi, kuomet matomumas gerokai suprastėja“, – teigia R. Bieliauskas.

Šiemet ruduo vairuotojams atneša dar daugiau iššūkių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba stebi kritulių kiekį skirtinguose šalies rajonuose ir daugelis 2017-ųjų mėnesių yra gerokai lietingesni nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį Lietuvos rajonuose iškrito 90-190 mm kritulių – tai yra 1,5-2,5 karto daugiau nei mėnesio vidurkis.

Migracijos pikas – dabar

Praėjusių metų spalio mėnesį ERGO atlygino beveik 86 tūkst. eurų žalą susidūrimus su migruojančiais laukiniais gyvūnais patyrusiems vairuotojams. Šių metų skaičius kol kas mažesnis – vertinant pirmas 15 spalio dienų, atlygintų žalų suma siekia beveik 12 tūkst. eurų. Tačiau, anot R. Bieliausko, per antrąją spalio mėnesio pusę ši suma dar gali gerokai išaugti.

„Spalis yra rudeninės gyvūnų migracijos pikas. Vairuotojai turėtų būti atsargūs važiuodami tamsiu paros metu, o ypatingai vietose, kuriose įrengti apie gyvūnų migraciją įspėjantys kelio ženklai. Dažnu atveju į kelią išbėgusio žvėries apvažiuoti neįmanoma – šie gali išnirti prieš pat automobilį, tad skaudžių pasekmių riziką sumažinti gali tik saugus greitis ir atidumas“, – pataria draudimo ekspertas.

Laukiniai žvėrys – tik vienas iš spalio mėnesio pavojų. Ne mažiau problemų gali sukelti ir netikėtos šalnos, pasirodančios antroje mėnesio pusėje. Vairuotojai tuomet dar įpratę prie vadinamojo „vasarinio vairavimo režimo“, kuomet keliai nėra slidūs, o ir automobiliai būna „apauti“ šiltajam sezonui skirtomis padangomis.

„Automobilio su vasarinėmis padangomis vairavimas per plikledį yra labai pavojingas. Vairuotojams siūlau stebėti oro temperatūrą ir nedelsti iki lapkričio mėnesio – žiemines padangas montuoti siūloma temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių“, – teigia R. Bieliauskas.

Draudimo ekspertas primena, jog rudenį kelio danga tampa slidi ne tik pašalus. Nuo medžių nukritę ir asfaltą užkloję lapai kelio dangą padaro itin slidžia, stabdymo kelias ant jos pailgėja dešimtimis procentų.

Paskutinis spalio sekmadienis taip pat trunka 25 valandas – dėl valanda atgal pasukamo laiko pailgėja šviesus paros metas rytais, tačiau jis atitinkamai sutrumpėja vakarais.

Lapkritį baudžia tamsa

Lietus ir tamsa yra du deriniai, kurių automobilių vairuotojai itin nemėgsta. Šis duetas labai pablogina matomumą ir būtent lapkričio mėnesį su juo vairuotojams susidurti tenka dažniausiai.

„Dėl spalio pabaigoje pasukamo laiko lapkritį iš darbų žmonės dažnai grįžta jau tamsoje. Tai pavojinga ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, todėl jie tamsiu paros metu turėtų matomose vietose prisisegti atšvaitus ar neštis įjungtą žibintuvėlį“, – primena R. Bieliauskas.

Automobilio vairuotojas atšvaitą prisisegusį pėsčiąjį pastebi maždaug tris kartus didesniu atstumu nei pamatytų jį be šviesą atspindinčių elementų. Pavyzdžiui, artimąsias šviesas naudojantis vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito pamatys iki jo likus tik 50-iai metrų, o tą, kuris matomoje vietoje prisisegęs atšvaitą, – prieš 150.

Eismo įvykių daugiau registruojama lapkričio 1-ąją. Visų šventųjų dieną žmonės daug keliauja, lanko artimųjų kapus, susitinka su retai matomais giminaičiais, o intensyvus eismas bei išsiblaškymas – pagrindinės avaringumo priežastys.

R. Bieliauskas akcentuoja, jog paskutinį rudens mėnesį kone kiekvieną rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Net ir esant teigiamai oro temperatūrai negalima būti tikriems, jog vietomis asfalto danga nėra ypatingai slidi.

„Jeigu miesto gatvės nėra slidžios, tai dar nereiškia, kad neslidūs ir tiltai bei viadukai. Plikledis greičiausiai susidaro būtent ant jų ir miškingose vietovėse, kur asfaltą sunkiau pasiekia saulės spinduliai“, – sako draudimo ekspertas.

Tiek miestų gatves, tiek užmiesčių kelius prižiūrintys kelininkai paprastai teikia prioritetą būtent tokioms vietovėms ir jas prižiūri dažniausiai. R. Bieliauskas primena, jog neįmanoma visų kelių prižiūrėti idealiai ir pašalinti kiekvieną kvadratinį metrą plikledžio, tad vairuotojai turėtų padaryti viską, kas priklauso nuo jų, – automobilį „apauti“ geromis žieminėmis padangomis, įvertinti valytuvų būklę, pasirūpinti žieminio langų skysčio atsargomis ir technine savo turimo transporto būkle.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Europos atskalūnėms žemė slysta iš po kojų (91)

Netikėtas vieno lyderio atsistatydinimas, šokiruojantis kito pralaimėjimas ir dešimtys...

Regione baldų gamybos verslą užsukę vyrai: brangimas vyksta kosminiu greičiu (7)

Pakruojyje korpusinius baldus gaminantys Robertas Špakis ir Modestas Mackonis pasakoja apie šiandien...

Griežtas įspėjimas dėl Gedimino kalno: galime netekti Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis...

Vytautė Merkytė | D+

Ekologinė katastrofa, kurios pasekmes jaučiame ir po 30 metų: laukinę gamtą ir žmonių gyvenimus sunaikino vienas alkoholikas ir vienas darboholikas

Viena didžiausių mūsų laikų gamtos katastrofų prasidėjo vieną šaltą 1989 metų kovo mėnesio...

Norite, kad juvelyrikos dirbiniai tarnautų amžinai? Nedarykite klaidų. Lietuvių ekspertė nurodė svarbiausią taisyklę – tai nr. 1

Pajuodo sidabras? Susibraižė perlų vėrinys? Auksiniai žiedai prarado blizgesį? Juvelyrikos...

Kaunas neteko jau daugiau nei tūkstančio COVID-19 užsikrėtusių gyventojų

Sekmadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, Kaune šiuo metu COVID-19 liga nustatyta...

Ar 4 darbo dienų savaitė jau ateina į Lietuvą? (84)

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen Darbo...

Dundulis – apie galimybių pasą: saugumo nesukūrė, o valstybė pasekmes pajus lapkritį (609)

Sparčiai kylant COVID-19 atvejų Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia, kad galimybių pasas...