Stereotipiniai streso keliuose veiksniai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
© Fotolia nuotr.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai.

„Kažkiek nesusikalbėjimo ir streso kelyje bus visada, tačiau tyrimas rodo, kad svarbiausios jo priežastys dažniausiai yra būtent tos, kurias pašalinti lengviausia. Streso lygis keliuose nuslūgtų laikantis korektiško atstumo, laiku perspėjant apie planuojamą manevrą, o jei kyla nesusipratimas – reaguojant draugiškai, o ne pakeltu tonu vertinant kito eismo dalyvio protinius sugebėjimus, rodant įvairius gestus, bandant trukdyti kelyje“, – sako A. Žiukelis.

Apklausos metu automobilių vairuotojai minėjo, kad juos labiausiai iš vėžių išmuša posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai, į gatvę netikėtai išbėgantys ar pažymėtas perėjas apskritai ignoruojantys pėstieji.

„64,4 proc. automobilių vairuotojų išskyrė, kad jiems daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai 57 ir 53,8 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51,4 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (50,5 proc.) ir kitų automobilius parkavimo vietose užstatantys (41,4 proc.) vairuotojai“, – apklausos duomenis komentuoja draudimo bendrovės specialistas.

Pasak jo, vairuotojų vardinami dirgikliai tiesiogiai susiję su eismo saugumu, nes įvardijamos situacijos iki minimumo sumažina laiką, skirtą sureaguoti, suvaldyti savo automobilį ir išvengti skaudaus eismo įvykio.

Jei automobilių vairuotojams vieną didžiausių stresų kelia pėstieji, tai pastarieji pirmą vietą stresorių sąraše skiria automobilių vairuotojams.

„Pėsčiųjų atsakymai sufleruoja, kad ši eismo dalyvių grupė kelyje nori būti geriau matoma. Apskritai pėstieji kalba apie elementarią eismo kultūros stoką, nepagarbos kitiems eismo dalyviams apraiškas, kurių galima išvengti neužmirštant, kad sėdintieji prie automobilio vairo nėra vieninteliai, dalyvaujantys eisme“, – sako A. Žiukelis.

Didžiausiai daliai, arba 61,6 proc., pėsčiųjų stresą kelia per perėją nepraleidžiantys vairuotojai. Kiek daugiau nei pusė jų (50,8 proc.) kaip problemą išskiria vandeniu ar purvu aptaškančius automobilius, o žemiau stresorių sąraše rikiuojasi ant šaligatvių pastatyti automobiliai (38,6 proc.) ir pėsčiųjų takais važinėjantys dviratininkai.

Tyrimo duomenimis, 56,9 proc. dviratininkų nepatogumų sukelia pavojingai manevruojančios motorinės transporto priemonės. Antrą ir trečią vietas tarp didžiausių dirgiklių dalinasi dviračių takus užimantys pėstieji (52,8 proc.) ir automobiliai (38 proc.).

Dviračių takai dažniausiai įsiterpia arba į pėsčiųjų erdvę, kur užima dalį šaligatvio, arba į automobilių vairuotojų teritoriją, pasiimdami dalį kelkraščio. Akivaizdu, kad kol susiformuos nauji įpročiai ir bus priimtos žaidimo taisyklės, tarp eismo dalyvių gali vykti nesusipratimų. Nors labiausiai dviratininkus gąsdina nepraleidžiantys ar pavojingai priartėjantys automobiliai, ne ką mažiau ir jie patys bijo sužaloti į dviračių taką išėjusį pėsčiąjį“, – teigia ekspertas.

Jo žodžiais, nepagarbus, kitus eismo dalyvius ignoruojantis elgesys kelia daugiausiai streso, o tai labai daug pasako apie nemandagaus elgesio paplitimą ir mastą.

„Lietuvoje jau ima prigyti nauja kultūra, kuri efektyviai mažina prarają tarp skirtingų eismo dalyvių ir yra puikus draugiško kontakto pavyzdys. Gatvę kertantis pėsčiasis šypsena, linktelėjimu ar rankos mostu padėkoja sustojusiam automobilio vairuotojui, net jei jis ir taip privalo sustoti prieš perėją. Jei panašiai vienas į kitą reaguotume vairuojant automobilį, didelė dalis konfliktinių situacijų net neprasidėtų. Labai svarbu ir patiems sekti savo elgesį: ar visuomet rodome posūkius, ar nepuolame netikėtai persirikiuoti į kitą juostą, trukdydami kitiems, ar vietoje ir saugiai žengiame į gatvę kaip pėstieji“, – tvirtina A. Žiukelis.

77,3 proc. respondentų bent dalį laiko teigė laiką save pėsčiaisiais, 45,1 proc. automobilių vairuotojais ir 21,5 proc. dviratininkais.

Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2-10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo, kaip priversti jaunus vairuotojus padėti telefonus į šalį (14)

Priversti jaunus žmonės, sėdusius prie vairo , padėti į šalį savo išmaniuosius –...

Draudikai: vairuotojai per dažnai nuvertina linijos pažeidimą (6)

Prie poliklinikų, ligoninių, kitų visuomeninės paskirties pastatų ar net sausakimšuose...

KAM įspėja: šalies keliuose – didelis karinės technikos judėjimas (174)

Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio...

Naujoji techninės apžiūros tvarka tik paryškins Lietuvos bėdą (142)

Jau nuo gegužės 20-osios Lietuva pripažins Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse atliktą...

Kodėl motociklininkai patenka į tragiškus eismo įvykius (19)

Baikerių sezono pradžia jau paminėta, tačiau dar iki šventės motociklininkų bendruomenę...

Top naujienos

Naujausi reitingai: vieno iš kandidatų sprendimas gali situaciją pakeisti iš esmės (40)

Naujausių prezidentinių reitingų favoritų trejetuke ekonomistas Gitanas Nausėda vis dar tvirtai...

Visiems teks apsispręsti: didesnė alga dabar ar didesnė pensija ateityje skaičiuoklė (23)

Jeigu Seimas priimtų Vyriausybės teikiamas mokesčių ir pensijų permainas, visų dirbančiųjų...

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (260)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Linksmybės „Žalgirio“ rūbinėje: daina kapitonui, vakarėlio planai ir lažybos dėl futbolo specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (7)

„Jau mačiau, kaip lietuviai moka linksmintis, todėl esu tikras, kad bus geras vakarėlis“, –...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (84)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Ją pastebėjo Holivudas ir pati Lady Gaga: Paryžiaus man nereikia (2)

Esant mados kūrėju būti laimingam galima ir čia, tarp savų sienų. Milano ar Paryžiaus...

Orai: po lietaus plūstels vasariškas karštis (2)

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys maloniai šilti orai. Savaitei įpusėjus pradžiugs tie,...

Trileris Eurolygos finale: „Real“ nukarūnavo Eurolygos čempionus MVP – Dončičius (117)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykusiame didžiajame Eurolygos finale stipriausio...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (25)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (737)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...