„Tokios modernios sistemos, kokią šiandien pristatome Vilniuje, neturi nė vienas Rytų Europos miestas. Vilniečiai galės prieš pat kelionę patogiai rezervuoti automobilį kompiuteryje ar pakeliui – mobiliajame telefone, pasiimti automobilį taške A, o palikti – taške B ir mokėti tik už tą laiką, kiek važiavo. Be to, mes 3 kartus išplečiame vietų, kuriose galima pasiimti „CityBee“ automobilį, tinklą ir pačių automobilių skaičių. Tikime, kad šios naujovės miesto automobilius pavers integruota Vilniaus viešojo transporto ekosistemos dalimi“, – sako „CityBee“ direktorius Aurimas Drūtys.
100 stotelių, 150 automobilių
Stotelės, kuriose galima pasiimti ar palikti „CityBee“ automobilį, atidaromos visuose sostinės gyvenamuosiuose rajonuose. Šiemet jau atidarytos 46 naujos stotelės, kurių viso yra jau 71, o per artimiausius kelis mėnesius stotelių skaičius turėtų išaugti iki 100. „Norime, kad tinklas būtų maksimaliai platus, jog iš kiekvieno rajono klientai galėtų patogiai pasiekti miesto centrą ar kitą rajoną. Naujas stoteles atidarome ten, kur yra didžiausi gyventojų srautai“, – aiškina A. Drūtys.
Augant stotelių tinklui, didinamas ir miesto automobilių skaičius – jų visame mieste bus 150. „Automobilių parko pagrindinę dalį ir toliau sudarys nedideli, manevringi ir ekonomiški miesto automobiliai „Fiat 500“, tačiau parką papildysime bent 20-čia naujų „Mini One“ ir 10 erdvesnių „Mini Countryman“, nes mūsų paslaugos naudotojai „Mini“ modelių atsiradimą sutiko itin palankiai“, – teigia A. Drūtys.
„CityBee“ žada nuolat sekti automobilių poreikį, populiariausius maršrutus ir stoteles bei atitinkamai reaguos, kad vartotojai stotelėse visada rastų automobilį. Per „CityBee“ programėlę vartotojai ateityje patys galės siūlyti vietas, kur atidaryti stoteles ar pranešti, kuriose stotelėse reikalingas didesnis automobilių kiekis.
Minutė – 15 centų
Atsinaujinusi „CityBee“ taip pat keičia ir paslaugos kainodarą – vairuotojai mokės tik už tą laiką, kurį važiavo automobiliu, o apskaita bus vykdoma minutės tikslumu. Viena kelionės minutė su „CityBee“ kainuos 15 centų, o į kiekvieną rezervaciją įskaičiuota 50 nemokamų kilometrų.
„Skaičiuojame, kad pagal šį įkainį „CityBee“ bus pigesnė alternatyva mieste nei taksi ar, priklausomai nuo to, kiek žmogus važinėja, nuosavam automobiliui. Juk važiuojant su „CityBee“ vartotojui nėra jokių papildomų išlaidų – nei degalams, nei draudimui, nei automobilio pradiniam įsigijimui ar eksploatacinei priežiūrai. Tai „viskas įskaičiuota“ tipo paslauga“, – tvirtina A. Drūtys.
Jis taip pat mano, kad „CityBee“ bus alternatyva ir daliai visuomeninio transporto klientų – tiems, kurie ieško didesnio komforto arba kuriems važiuoti automobiliu bus greičiau. „Vis tik, „CityBee“ ne tiek konkuruos, kiek papildys visuomeninio transporto sistemą. Brėmeno, Ciuricho miestų pavyzdžiai parodė, kad automobilių dalinimosi paslauga netgi paskatino naudojimąsi visuomeniniu transportu, nes paskatina žmones išbandyti naujus savo kasdienių kelionių būdus, netgi daugiau vaikščioti“, – pastebi A. Drūtys.
Bendrovė skaičiuoja, kad vienas „CityBee“ automobilis gali pakeisti apie 12 nuosavų automobilių. Tad 150 „CityBee“ automobilių leis transporto srautą sumažinti Vilniuje daugiau nei 1,5 tūkst. automobilių. „Tai yra reikšmingas skaičius. Juk tuo pačiu mažėja užterštumas, automobilių stovėjimo vietų poreikis, todėl miestai gali skirti daugiau vietos žaliosioms erdvėms – parkams, žaidimų aikštelėms, poilsio erdvėms“, - teigia „CityBee“ vadovas.
Dalinimosi ekonomika auga
Socialinis novatorius, „HUB Vilnius“ iniciatorius ir įkūrėjas Mindaugas Danys pastebi, kad dalinimosi ekonomika yra visame pasaulyje augantis sektorius.
„Mes matome, kad laikinas naudojimas vis labiau keičia nuosavybę. Dalinimosi ekonomika leidžia efektyviau išnaudoti turimus privačius, verslo ar visuomeninius išteklius ir tokiu būdu sutaupyti, ar netgi pačiam uždirbti, taip pat skatina bendruomeniškumą. Pavyzdžiui, vietoje to, kad pirktume mėgstamų grupių kompaktinius diskus, mes galime per „Spotify“ turėti prieigą prie milijonų įrašų. Automobilių sektorius nėra išimtis, o dalinimosi platformos prasmę jame atspindi faktas, kad privatūs automobiliai yra naudojami tik 10 proc. laiko, o likusius 90 proc. – prastovi“, – aiškina M. Danys.
Anot jo, Lietuvoje dalinimosi ekonomika taip pat auga – dauguma tarptautinių dalinimosi platformų jau surado savo vartotojus mūsų šalyje. Pavyzdžiui, nakvynės paslaugos „Airbnb“ ir „Couchsurfing“, dviračių nuoma „CycloCity“, taksi paslaugos – „Taxify“ ir kitos. Taip pat yra ir lokalių, Lietuvoje gimusių dalinimosi ekonomikos pagrindu veikiančių projektų. Be „CityBee“, tai pasaulyje išpopuliarėjęs lietuviškas startuolis „Vinted“, padedantis prasmingai atsisveikinti nereikalingais drabužiais, arba daiktų „biblioteka“ – „dalinuosi.lt“, leidžianti žmonėms „įdarbinti“ savo daiktus ir gauti pajamų.
„Akivaizdu, kad dalinimosi ekonomikos vaidmuo tik augs, plėtosis ir įtrauks vis daugiau žmonių dėl savo privalumų ir įvairiapusės naudos. Juolab, kad dar yra sričių, kur dalinimosi ekonomika kol kas nesuveikė arba juda lėtai – profesinių paslaugų teikimas, darbo vietų nuoma, įrankių ir sėklų bibliotekos, finansinių paslaugų sprendimai apeinant bankus ir kitos sritys dar laukia savo eilės“, – įsitikinęs M. Danys.
