Įrodyta, kad elektromobilių eksploatavimas atsieina daug pigiau, palyginti su sumomis, kurių pareikalauja tik vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės, bet įkrautos baterijos naudojimo trukmė tebėra probleminis dalykas. Klausimas, kiek pavyks nuvažiuoti su įkrauta baterija, domina ne tik elektromobilių pirkėjus, bet ir jų gamintojus.
„Su kiekvienu įkrovimu ir išsikrovimu visos be išimties baterijos degraduoja“, – nurodė „Atlis Motor Vehicles“ vadovas Markas Hanchettas per pokalbį su portalu „InsideEVs“.
Taigi, jokios elektromobilio baterijos ir jokios įkraunamosios ličio jonų baterijos talpa po kurio laiko jau nebus tokia kaip iš pradžių. Vis dėlto jos mažėjimo tempas nėra pastovus dydis – jį lemia kuo įvairiausi veiksniai, pradedant įkrovimų dažnumu ir baigiant chemine elemento sudėtimi.
Nors, kaip minėta, baterijos degradavimo spartą lemia keletas veiksnių, tenka išskirti keturis pagrindinius.
Spartusis įkrovimas
Baterijos degradavimą šiuo atveju greitina ne pats sparčiojo įkrovimo procesas, bet šiluminė apkrova, pakenkianti baterijos elemento viduje esantiems komponentams. Dėl sukelto neigiamo poveikio vis mažiau ličio jonų nukeliauja nuo katodo iki anodo. Vis dėlto tokiu būdu baterijoms padaroma žala degradavimą spartina ne taip ženkliai, kaip kartais linkstama manyti.
Prieš keletą metų JAV Aidaho nacionalinėje laboratorijoje buvo atliktas bandymas su keturiais 2012-ųjų laidos „Nissan Leaf“ modeliais. Du buvo įkraunami naudojant 3,3 kW įkroviklį, o kiti du – vien tik prijungiant prie 50 kW nuolatinės srovės sparčiojo įkrovimo stotelių. Kai elektromobiliais buvo pravažiuota 40 tūkst. mylių (64 tūkst. kilometrų), vieno iš tų, kuris būdavo įkraunamas prijungus prie nuolatinės srovės šaltinio, baterija tebuvo degradavusi vos 3 proc. daugiau nei kraunamų kitaip. Aišku, nuo 3 proc. rida taip pat sutrumpėja, bet aplinkos temperatūros poveikis baterijos talpai, kaip paaiškėjo, yra daug didesnis.
Aplinkos temperatūra
Dėl šalčio gali sulėtėti elektromobilio įkrovimo tempas ir kuriam laikui sutrumpėti juo nuvažiuojamas atstumas. Kai šilta, įkrauti bateriją pavyksta greičiau, bet ilgalaikis karščio poveikis gali pakenkti elementams. Tai reiškia, kad ilgam lauke paliekamą elektromobilį geriau prijungti prie maitinimo šaltinio: taip neišseks baterijos energija.
Kilometražas
Elektromobilio baterijos, kaip ir bet kurios įkraunamosios ličio jonų baterijos, nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo įkrovimo ciklų skaičiaus. Remiantis „Tesla“ išplatinta informacija, kai „Model S“ pasiekia 25 tūkst. mylių ( 40 tūkst. kilometrų) ribą, jo baterija būna degradavusi 5 proc.
Vis dėlto, sprendžiant iš bendrovės pateiktų duomenų, paskesnis 5 proc. siekiantis degradavimas užfiksuojamas tik tada, kai elektromobilis nuvažiuoja dar 125 tūkst. mylių (201 tūkst. kilometrų). Vykdant skaičiavimus buvo atsižvelgta į standartinį nuokrypį, bet reikia nepamiršti, kad elementai gali turėti defektų, nors grafikas šito ir neatspindi.
Laikas
Didžiausią neigiamą poveikį baterijoms paprastai padaro laikas. 2016-aisiais „Nissan Leaf“ savininkas Markas Larsenas apskaičiavo, kad po aštuonerių metų jo elektromobilio baterijos talpa bus sumažėjusi 35 proc. Nors sumažėjimas – ženklus, reikia turėti omeny, kad M. Larseno „Nissan Leaf“ – ankstesnio modelio, ir būtent to, kuriam būdingas spartus baterijos degradavimas. Skysčiu aušinamų baterijų nusidėvėjimo procentas – gerokai mažesnis.
Prevencinės priemonės
Kad elektromobilio baterija kuo ilgiau išliktų maksimaliai geros būklės, patartina atkreipti dėmesį į toliau suminėtus patarimus.
• Vasarą ilgam lauke paliekamą elektromobilį, jei tik įmanoma, reikia prijungti prie maitinimo šaltinio. Jeigu vairuojate „Nissan Leaf“ arba kitą elektromobilį, kurio baterijos aušinamos ne skysčiu, nusistovėjus karštesniems orams, statykite mašiną į šešėlingą vietą.
• Jei tokia funkcija numatyta, paleiskite ją dešimčiai minučių ir tik tada pajudėkite iš vietos: taip pavyks užkirsti kelią baterijos perkaitimui net pačiomis karščiausiomis dienomis.
• 50 kW nuolatinė srovė, kaip jau minėta, nepadaro tiek žalos, kiek daug kas galvoja, bet jei netenka važinėti didelių atstumų, derėtų nepamiršti, kad kintamosios srovės šaltiniai yra pigesni ir paprastai patogesni. Minėtina ir tai, kad per pirmiau minėtą eksperimentą nebuvo tirtas nei 100, nei 150 kW įkroviklių poveikis, nors daugeliui naujausių elektromobilių tinka ir tokie.
• Pasistenkite, kad elektromobilio baterijos įkrovos lygis nenukristų žemiau 10–20 proc. Atminkite, kad vengti kritinio diapazono yra teisinga nuostata.
• Jeigu vairuojate „Tesla“, „Bolt“ ar bet kurį kitą elektromobilį, leidžiantį patiems apriboti įkrovą, stenkitės neperžengti 90 proc. ribos.
Kokių variantų geriau nė nesvarstyti?
Beveik visų panaudotų elektromobilių baterijoms suteikiama 8 metų arba 100 tūkst. mylių (160 tūkst. kilometrų) garantija, kompensuojanti degradavimo padarinius, jeigu baterijos talpa sumažėja daugiau nei 70 proc. Tai teikia šiokią tokią ramybę, tačiau vis tiek reikėtų paieškoti tokio elektromobilio, kurio garantinis laikotarpis būtų kuo ilgesnis.
Vargu ar nustebsite išgirdę, kad svarstant, ar pirkti senesnį arba daug kilometrų nuvažiavusį elektromobilį, reikėtų būti ypač gerai informuotiems. Šiandieninių baterijų technologijos yra gerokai pažangesnės nei buvo prieš dešimtmetį ir jūs privalote į tai atsižvelgti svarstydami apie pirkimą. Geriau sumokėti šiek tiek mažiau už naujesnį padėvėtą elektromobilį, negu mokėti už baterijos, kurios garantija nebegalioja, remontą.
