Vytautas Grašys, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas, teigė, kad absoliučiai daugumai vairuotojų greičio matuokliai nekliūva – jie neturi jokių priekaištų, laikosi Kelių eismo taisyklių ir jiems greičio matuoklių naikinimas nėra aktualus.
„Be abejo atsiranda chuliganų, žioplių, kurie galvoja ar kažkaip įsivaizduoja, kad pakenkus greičio matuokliui dings kažkokie duomenys. Tačiau tiesiog tenka apgailestauti, kad yra sugadinamas valstybės turtas, asmuo susilaukia baudžiamosios atsakomybės už turto sugadinimą ir kita vertus, žmogus privalo kompensuoti valstybės patirtą žalą, o tie įrenginiai yra pakankamai brangūs, todėl asmuo gauna keliasdešimties tūkstančių skolą“, – aiškino V. Grašys.
Vienas iš viešai žinomų greičio matuoklio apgadinimo atvejų, kai pilietis nusprendė susidoroti su įrenginiu, jam kainavo 40 tūkst.
Vis dėlto, V. Grašys nurodė, kad šie įrenginiai žmonėms kliūva nedažnai, todėl ir tokių atvejų – pakankamai mažai. Tiesa, kai kurie žmonės nusprendžia su greičio matuokliais kovoti kitais metodais.
„Kai kurie tiesiog trukdo matuoti greitį, tačiau jiems išaiškinus, o kartais ir taikant įstatymo numatytas sankcijas už trukdymą dirbti, jie susivokia. Tikrai tai nėra dažnas reiškinys ir absoliuti dauguma visuomenės džiaugiasi, kad tie matuokliai tramdo greičio mėgėjus ir eismas darosi vis saugesnis“, – teigė pareigūnas.
Paklaustas, kaip pareigūnai suranda tokius chuliganus, kurie bando pakenkti greičio matuokliams, V. Grašys teigė, kad miestuose ir tarpmiestiniuose keliuose veikia nemažai vaizdo fiksavimo įrangos, todėl nėra labai sudėtinga atsekti tokią veiklą įvykdžiusį asmenį.
„Vėlgi, tam tikruose stacionariuose greičio matuokliuose yra įrengta signalizacija, o su vadinamaisiais trikojais visada dirba policijos darbuotojas, kuris stebi aplinką, fiksuoja ją vaizdo stebėjimo sistema ir pažeidėjas iškart yra sulaikomas“, – aiškino V. Grašys.
Policijos atstovas taip pat nurodė, kad trikojų darbas neįprastose vietose, kuriose vairuotojams kyla abejonių dėl greičio matuoklio darbo būtinybės, nėra pareigūnų pasipinigavimas, mat kiekvienas užfiksuotas pažeidimas užkrauna atitinkamą naštą pareigūnams dėl poreikio atlikti tyrimus.
„Vietos parenkamos pagal ruožų avaringumą, kuomet eismo nelaimė gali įvykti, kai nepasirenkamas saugus greitis. Stacionarūs greičio matuokliai taip pat yra statomi pagal tam tikrus algoritmus“, – sakė policijos atstovas.
Kalbėdamas apie situaciją kitose šalyse, V. Grašys teigė, kad ir svetur pasitaiko visko, tačiau jo žiniomis, užsienio valstybėse – mažiau nepasitenkinusių vairuotojų, o ir pareigūnai – kūrybiškesni.
„Kitose šalyse pareigūnai yra labiau kūrybiški dėdami greičio matuoklius. Kiek žinau, Vokietijoje greičio matuokliai dedami į šiukšlių konteinerius, montuojami priekabose, yra gaminami netgi medžio muliažai, į kuriuos dedami greičio matuokliai. Tad mums dar yra kur kūrybiškai tobulėti, kaip galime apsaugoti Lietuvos eismo dalyvius nuo pavojų keliuose“, – sakė V. Grašys.
Jis taip pat nurodė, kad greičio matuoklių keliuose tik daugės, o taip pat ir bus plečiamas jų funkcionalumas – bus fiksuojami ne tik greičio pažeidimai, techninės apžiūros ar draudimo galiojimas, tačiau ilgainiui pradės veikti ir tokios sistemos, kurios fiksuos ar sėdintys automobilyje segi saugos diržus, ar vairuotojas nesinaudoja telefonu bei kitus pažeidimus.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau:
