2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 16 120 elektromobilių. Didžioji jų dalis – 9827 – yra grynieji elektromobiliai, įkraunamų hibridų priskaičiuojama 6293. Kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vnt., tuo tarpu 2018–2020 m. jis vidutiniškai padaugėdavo 30 vnt. per mėnesį.
Beveik pusė Lietuvos elektromobilių registruojami Vilniaus mieste ir rajone, o kas antras visoje šalyje registruojamas elektra varomas automobilis atvyksta tiesiai iš naujų automobilių salonų.
Šalies gyventojai ir įmonės nuo 2022 m. birželio gali pretenduoti į kompensacijas iš Modernizavimo fondo lėšų už įsigytus grynuosius elektromobilius: fiziniai asmenys už įsigytą naudotą (iki 4 m.) grynąjį M1 klasės elektromobilį – 2,5 tūkst. Eur, už naują (iki 6 mėn.) – 5 tūkst. Eur. Juridiniai asmenys – 4 tūkst. Eur. už naują M1 arba N1 klasės grynąjį elektromobilį. Tai sudarys sąlygas iki 2026 m. Lietuvos automobilių parką praplėsti 13,5 tūkst. grynųjų elektromobilių.
Elektromobilių vairuotojams taip pat siūlomos automobilių statymo lengvatos miestuose ir galimybė naudotis specialiai pažymėta viešojo transporto (A+) juosta. Grynieji elektromobiliai yra atleisti nuo transporto priemonių registravimo mokesčio.
Tuo tarpu komercinis elektra varomas transportas (N1 klasė) jau atleidžiamas nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 m. jam galios 75 proc. lengvata. Šių ir M1 klasės transporto priemonių įsigijimui taip pat taikoma lengvata: fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigiję elektromobilį už daugiausia 50 tūkst. Eur (su PVM) gali elektromobilio įsigijimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.
Viešasis sektorius jau gali pretenduoti į 38 mln. Eur paskatą iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšų, skirtų skatinti automobilių parko atnaujinimą netaršiu transportu.
Elektromobilių ekosistemai būtina tam pritaikyta infrastruktūra, todėl Lietuvoje gausiai investuojama į viešosios ir privačios įkrovimo infrastruktūros kūrimo ir plėtros skatinimą. Įgyvendinant nacionalinius ir Europos Sąjungos (ES) nustatytus reikalavimus, ES numatytas finansavimas sieks beveik 90 mln. Eur.
Ši parama Lietuvoje, šalia valstybinės reikšmės kelių, savivaldybėse, degalinėse, oro, jūrų uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse ir pan., leis suregzti ne mažiau kaip 6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų tinklą. Pirmosios šios paramos priemonės startuos dar šiais metais.
