„Atsirado naujas sukčiavimo būdas prekyba automobiliais. Nesenai radau skelbimą, kad parduodamas BMW X5. Kaina buvo truputį mažesnė nei kitų tokių automobilių, bet įmanoma. Susidomėjau, nes mačiau, kad skelbimas – naujas“, - rašė DELFI skaitytojas.
Visgi, telefonu susisiekti su pardavėjais nepavyko, o atsakymas į elektroninį laišką buvo netaisyklinga lietuvių kalba, mat pardavėjas prisistatė, kad yra olandas, paprašė bendrauti angliškai.
„Pradėjus su juo susirašinėti suderinome automobilio kainą. Paaiškėjo, kad automobilis yra Olandijoje, nors registruotas Lietuvoje: žmogus čia dirbo ir namo grįžo automobiliu, o dabar jį nori parduoti. Iškart po to jis pasiūlė: jei mane tenkina kaina, samdykime tarptautinę gabenimo įmonę, kuri atveš automobilį iki manęs į Klaipėdą, o atsiskaitymas ir dokumentų tvarkymas bus per įmonę, kad neapgautų nei manęs, nei jo“, - dėsto žmogus.
Toliau įvykių eiga atrodė logiška: pardavėjas gavo pirkėjo adresą, kur gabenti automobilį, skelbimas buvo ištrintas, elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai, kad krovinys perduotas įmonei. Tinklalapyje trans-group.de įvedus siuntos numerį, parodė informaciją, kad automobilis yra įmonės sandėlyje, laukiamas apmokėjimas.
„Tinklalapyje nurodoma, kad įmonės centrinė būstinė – Vokietijoje, atstovybė – Jungtinėje Karalystėje, o pervežimai vyksta visoje Europoje. Įmonė nurodo, kad už tarptautinį gabenimą prašo iš pirkėjo 50 proc. sumos sumokėti į įmonės sąskaitą kaip garantą, kad automobilį pirksiu. Gavau iš įmonės ir elektroninį laišką su sąskaita faktūra, išrašytą mano vardu už automobilio pirkimą, bei laišką, kad gabenimas bus pradėtas gavus įmoką“, - prisimena skaitytojas.
Įvertinęs situaciją, vyras nusprendė, kad pirkti saugu ir pervedė įmonei 1 400 eurų (4 834 Lt) avansą. Pinigus jis sumokėjo į bendrovės sąskaitą Jungtinės Karalystės banke.
„Kitą dieną gavau atsakymą, kad pavedimą patvirtino ir kad pradės gabenimo procedūrą, kai pinigai bus jų sąskaitoje. Po kelių dienų patikrinus siuntos numerį, pasikeitė siuntos statusas, jau buvo matyti, kad automobilis gabenamas, parodytas maršrutas ir prognozė, kad rugsėjo pradžioje jis jau bus Klaipėdoje“, - pasakoja vyras.
Visgi pasidžiaugti pirkiniu taip ir nepavyko, nes žmogus sulaukė laiško, kuriame teigiama, kad automobilį sulaikė Vokietijos muitinė ir prašo pateikti sąskaitą, kad už automobilį yra sumokėta. Tuo motyvuodamas pardavėjas ėmė prašyti pervesti likusią sumą ir kaip įrodymą atsiuntė Vokietijos muitines dokumentą, kuris patvirtino pardavėjo teiginius.
„Man kilo įtarimas, kad paprašyta mokėti į sąskaitą Graikijoje. Paklausus, kodėl nurodyta kita sąskaita, jie nurodė, kad išsprendė nesklandumus ir pinigus galiu pervesti į Jungtinės Karalystės banką. Pradėjau įtarinėti, kad kažkas yra negerai. Jei automobilis registruotas Lietuvoje, Vokietija neturėtų jo stabdyti, tad nusiunčiau užklausą į Vokietijos mokesčių ir pasienio tarnybą, prisegdamas jų atsiųstą vokišką dokumentą, - dėsto pašnekovas. - Tą pačią dieną gavau atsakymą, kad dokumentas suklastotas ir pasiūlymą kreiptis į policiją dėl apgaulės, nes įmonė net nenurodė savo kodo.“
Ikiteisminio tyrimo nepradėjo
Pradėjęs ieškoti pagalbos pas pareigūnus, skaitytojas konstatuoja, kad nieko nepešė.
„Įmonei parašiau, kad nespėjau gauti pinigų, jie atrašė, kad palauks ir, jeigu ką, priminė - bankai Klaipėdos „Akropolyje“ dirba kasdien iki 21 val. Man kilo įtarimas, kad turiu reikalo su lietuviais, - prisimena nukentėjusysis. - Nuvykau į policijos komisariatą Tilžės gatvėje, Klaipėdoje, kur nuėjęs parašyti pareiškimą nustebau – manęs tiesiog paklausė, ko atėjau, nes jie nieko nedarys – per daug vargo ir turėtų būti vykdomas tarptautinis tyrimas. Pasiūlė parašyti pareiškimą, parašiau. Visus dokumentus ir susirašinėjimus atspausdinau ir pridėjau prie pareiškimo, net radau tariamo olando sąsają su vienu šiauliečiu, tai taip pat pridėjau.“
Vėliau skaitytojas patikslino, kad policija jam pranešė, kad neįžvelgiant sukčiavimo byla yra nutraukta, o asmeniui pasiūlyta dėl pervestų ir prarastų pinigų kreiptis į teismą.
„Su teisininkais konsultavausi, panašu, kad tokiais atvejais atsekti galus yra labai sudėtinga, o pinigai teisiantis veikiausiai bus išmesti į balą“, - apgailestavo jis.
Autoverslininkai pataria, kada sunerimti
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva mano, kad šis sukčiavimo atvejis nėra tipinis neva parduodant naudotus automobilius.
„Man asmeniškai šis atvejis panašesnis į internetines turtingų paveldėtojų bei jų nelegalių verslo atstovų iš Afrikos pinkles, žinoma, aukštesniame „kokybiniame” lygmenyje“, - sako jis.
Pašnekovas pataria atkreipti dėmesį į kelis patarimus, norint išvengti nuostolio. Svarbiausia, iš anksto žinoti, kad visada perkant automobilį internetu rizika bus didesnė, nei jį apžiūrėjus ir įvertinus pardavimo vietoje.
„Jei nėra alternatyvų tiesioginiam sandoriui, siūlau išsireikalauti iš pardavėjo visų su automobiliu susijusių dokumentų - registracijos, draudimo, techninės priežiūros istorijos ir pan. - kopijų, su kuriomis vertėtų supažindinti konsultuojančius „Regitros“ ar patikimo automobilių verslo specialistus – tokiu atveju net atsiradusios papildomos sąnaudos padėtų išvengti gerokai didesnių praradimų“ - siūlo jis.
Dar vienas svarbus aspektas – rasti patikimų asmenų toje šalyje, kur galimai yra perkamas automobilis, ir susitarti dėl jo fizinės automobilio patikros ar bent jau daikto egzistavimo fakto.
R. Knyva primena, kad tinklapio bei jo sąsajų su kai kuriomis mokėjimo sistemomis sukūrimas – nesudėtinga užduotis, todėl vien jo egzistavimas negarantuoja veiklos ar verslo skaidrumo.
„Pasitikėti galima tik jau turinčiais atitinkamą reputaciją paslaugų tiekėjais, - primena jis. - Bet kuri painesnė sandorio schema, ypač susijusi su plačia įvykių geografija, turi kelti abejonių. Net jei sandoris baigtųsi sėkmingai, tokios schemos visuomet reiškia tam tikrų susijusių mokesčių vengimą, savo ruožtu, potencialią riziką turėti ateityje reikalų su kurios nors šalies mokesčių institucijomis.“
Specialistas atkreipia dėmesį ir į emocinį aspektą.
„Siūlyčiau pajutus didelį norą įsigyti brangesnį turtą visuomet pasidalinti šiuo savo noru su artimu ar gerai išmanančiu konkrečią rinką žmogumi, kuris galėtų objektyviau vertinti susijusias aplinkybes. Kitas asmuo turi didesnę tikimybę pastebėti abejotinas detales“, - kalba jis.
Be to, nusprendus įsigyti bet kokį brangesnį turtą, verta sudaryti galimų įsigijimo bei naudojimo rizikų sąrašą, punktams priskirti atitinkamas išlaidas ir plano laikytis.
„Tokiu atveju perkantysis psichologiškai nusistato finansines ribas, kurių peržengti nenorėtų, atitinkamai lengviau atsisveikina su skirta lėšų dalimi netekties atveju“, - konstatuoja pašnekovas.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
