Štai viena daugiausiai elektra varomų automobilių parduodančių gamintojų „Tesla“ vien per pirmąjį šių metų pusmetį Europoje du kartus nustebino pranešdama apie kainų mažinimą. Po tokių veiksmų kai kurių modelių kainos smuko ir iki 20 proc. Anot BBC, įmonės vadovas Elonas Muskas teigė, kad gamintoja susidūrė su sunkia konkurencija.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į augantį elektromobilių rinkos konkurencingumą, o didieji automobilių gamintojai noriai neria į prabangos segmentą, kuriame ilgą laiką tos konkurencijos trūko. Pavyzdžiui, Lietuvoje iššūkį metė kita JAV bendrovė „Ford“, gerokai nurėžusi elektra varomo SUV „Mustang Mach-e“ kainą. Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.
Ką rodo skaičiai?
Vaizdo kanalo apie elektromobilius OEV.LT įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad augant konkurencijai gamintojai reaguoja. Be to, yra ir daugiau spaudimą kainai didinančių veiksnių.
„Konkurencija auga ir dėl to, kad gamintojų sandėliai vėl pildosi. Pavyzdžiui, anksčiau norimo elektromobilio reikėjo laukti ir porą metų, o dabar jau kai kuriais atvejais galima gauti per du tris mėnesius. Ir kai visoje Europoje puse lūpų kalbama apie lėtėjančią ekonomiką, gamintojai vėl patiria spaudimą reguliuoti kainas. Atrodo, kad jų nemažina tik žemesnių segmentų atstovai“, – pastebi elektrinių transporto priemonių specialistas.
Anot jo, Lietuvoje papildomu veiksniu tampa ir subsidijos bei galimybė įmonėms atskaityti PVM nuo įsigyjamų elektromobilių, kurių kaina neviršija 50 tūkst. eurų.
Štai rugsėjo pradžioje „Ford Mustang Mach-e Standard Range“ kaina oficialioje atstovybėje mūsų šalyje siekė 49 990 eurų. Tokiu būdu, vertinant pagal viena įkrova nuvažiuojamo atstumo ir kainos santykį Lietuvoje, šis modelis tapo vienu geriausių: kainuoja mažiau nei 50 tūkst. eurų ir gali įveikti daugiau nei 440 km.
Elektromobilius perkantys fiziniai asmenys Lietuvoje gali gauti 5 tūkst. eurų siekiančią subsidiją, o įmonėms tokia kaina suteikia galimybę ne tik pretenduoti į 4 tūkst. eurų subsidiją, bet ir atskaityti PVM. Taigi naujas „Mustang Mach-e“ galėtų kainuoti ir mažiau nei 40 tūkst.
Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Štai viena įkrova apie 460 km nuvažiuojantis, tačiau mažesnis SUV „Kia e-Niro“ Lietuvoje kainuoja nuo 44 990 eurų, o nuo 360 iki 520 km be sustojimo galintis nuriedėti „Volkswagen ID.4“ atsieis nuo 47 300.
Apsimoka jau dabar
Automobilių gamintojai ir dauguma pramonės ekspertų įsitikinę, kad pasaulinėje rinkoje ateityje dominuos elektra. Remiantis konsultacijų bendrovės PwC atlikta analize, kurią paviešino vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių „Die Welt“, elektromobilių populiarėjimą skatins ir gamybos bei projektavimo technologijų pažanga. Ji leis atpiginti elektrinio transporto gamybą.
Todėl tikimasi, kad dar šį dešimtmetį elektrinių transporto priemonių kaina susilygins su vidaus degimo variklius turinčių mašinų kaina. Konsultantai prognozuoja, kad vėliausiai iki 2030-ųjų elektra varomi automobiliai apskritai taps pigesni nei tradiciniai.
„Die Welt“ publikacijoje taip pat pažymima, kad kai kuriais atvejais bendrosios elektromobilio nuosavybės sąnaudos (angl. Total cost of ownership, TCO) jau yra šiek tiek mažesnės nei panašių modelių su vidaus degimo varikliais. Pavyzdžiui, šį pavasarį Vokietijos automobilininkų klubo ADAC skaičiavimai atskleidė, jog „Volkswagen ID.3“ buvo pigesnis nei panašus „Golf“. Taip pat nustatyta, kad „Tesla Model 3“ bendrosios nuosavybės sąnaudų persvara susidaro tuomet, kai elektros kilovatvalandės kaina siekia iki 80 centų, o dyzelino – ne mažiau nei 1,5 euro už litrą.
Vertinant nuosavybės kainas, elektromobiliai turi pranašumą dėl gerokai pigesnių energijos šaltinių, taip pat – menkesnių priežiūros kaštų, nes tokio tipo transporto priemonėse yra gerokai mažiau besidėvinčių dalių. Svarbu ir tai, kad vienos brangiausių elektromobilių dalių – baterijos – gyvavimo ciklas, priklausomai nuo naudojimo įpročių, siekia 15–20 metų, o tai yra net daugiau nei vidutinis automobilių parko amžius Lietuvoje.
T. Ratkevičiaus skaičiavimais, vidutiniame segmente dėl energijos šaltinių ir automobilių įsigijimo kainų pokyčių, palyginti su 2021 metais, apskaitos lūžio taškas elektromobilių naudai sutrumpėjo kone dvigubai ir dabar siekia 35 tūkst. kilometrų, lyginant su benzininiu modeliu.
Tiek įveikus, tvari transporto priemonė per visą jos naudojimo laiką jau kainuoja mažiau nei varoma iškastiniu kuru. Daugybės gamintojų elektromobilių likutinė vertė yra aukštesnė, todėl, vertinant pirkimo ir išpirkimo sumų skirtumą, vėl laimi pastarųjų vairuotojai.
„Kai kurių elektromobilių atpirkimo kaina net po penkerių metų gali siekti ir 40 proc. Ir nesvarbu, kurio gamintojo automobilis, tačiau elektromobilio priežiūros kaštai visuomet bus nuo dviejų iki trijų kartų mažesni nei modelio su vidaus degimo varikliu“, – pažymi pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvoje visuomet pigesnis energijos šaltinis yra elektra, jeigu jos kilovatvalandės kaina nesiekia 50 ct.
Be svarstymų
Vokietijos federalinės transporto ministerijos užsakymu Fraunhoferio transporto sistemų ir inovacijų institutas atliko kaštų lyginimo tyrimą. Jo rezultatai atskleidė, kad SUV ir brangesniuose vidutinės klasės segmentuose elektra varomų automobilių ir vidaus degimo variklių „kaštų paritetas“ vidutiniškai buvo pasiektas po trejų nuosavybės metų.
Mokslininkų vertinimu, kompaktinėje klasėje ir ypač mažiems automobiliams tai užtrunka daug ilgiau. Prabangos segmente, T. Ratkevičiaus skaičiavimu, elektromobiliai dažnu atveju yra jau mažiau kainuojanti nuosavybė nei jų benzininiai analogai nuo pat pirmojo kilometro.
„Vertinant penkerių metų eksploatacijos laikotarpį, visų elektromobilių, kurie oficialiai parduodami Lietuvoje, nuosavybės kaina dabar būtų patrauklesnė nei analogiškų modelių su benzininiais varikliais. O verslui, jeigu jis dar gali atskaityti PVM, čia sąnaudų požiūriu iš viso negali būti svarstymų“, – reziumuoja specialistas.
