Anot jo, tai, kiek mes galėsime važiuoti nenaudodami rankų ar kojų, priklausys ne vien nuo technologijų, bet ir nuo įstatymų.
„Nesvarbu, kaip greitai vystosi technologijos, savavaldžių automobilių koncepcija yra labai priklausoma nuo reguliavimo“, – sakė C. Ghosnas. Perfrazavus jo žodžius, galime suprasti, kad Japonijos gamintojas autonomišką automobilį sukurs greičiau, nei tokioms transporto priemonėms bus pritaikyti įstatymai.
„Galime prikurti galybę autonomiškumą užtikrinančių sistemų, bet visos jos mums bus betiksliai kaštai tol, kol vairuotojas vis tiek turės laikyti rankas ant vairo ir stebėti kelią“, – pažymėjo C. Ghosnas, leidęs suprasti, kad jo atstovaujama įmonė nesiūlys šių technologijų, kol nebus priimti aiškiai autonomiškų automobilių eismo tvarką nustatantys teisės aktai.
„Nissan“ vadovas atskleidė tris pakopas, kuriomis remiasi Japonijos gamintojas, vystydamas autonomiškumo technologijas. Visų pirma, japonai sukurs sistemą, kuri leidžia be rankų važiuoti greitkelyje tol, kol nereikia pakeisti eismo juostos.
2018-aisiais „Nissan“ siūlomos sistemos galės pačios keisti eismo juostas, be žmogaus įsikišimo.
„2020-aisiais turėsime automobilius, kurie tiek mieste, tiek užmiestyje galės autonomiškai atlikti sudėtingesnes operacijas“, – autoblog.com cituoja C. Ghosną.
Pabaigai jis patikino, kad bepilotis automobilis nėra „Nissan“ prioritetas: „Norime gaminti automobilius vairuotojams, tik pridėdami keletą funkcijų, kurios leistų savininkui pačiam pasirinkti: vairuoti, kai jis nori tai daryti, ir nevairuoti, kada to nesinori“.
Apie planus sukurti savarankišką automobilį 2020-iesiems yra užsiminę ir „Toyota“ vadovai. Šiam koncernui priklausiančios „Lexus“ markės GS automobiliuose jau dabar testuojamas įspūdingas įrangos rinkinys – įvairiausi radarai ir kameros leidžia automobiliui susidaryti kompleksišką kelio vaizdą ir priimti aibę sudėtingų sprendimų be žmogaus įsikišimo: keisti eismo juostas, landžioti tarp kitų transporto priemonių, jas praleisti, laikytis saugaus atstumo ir atlikti posūkius.
