aA
Balandžio pradžioje pasirodžiusi informacija apie gegužės 8-ąją rengiamas pirmąsias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse standartinių elektromobilių lenktynes „Pasikrauk su Energijos tiekimu: Vilnius- Palanga“, sukėlė nemenką ažiotažą ne tik tarp šių varžytuvių dalyvių ar elektromobilius siūlančių gamintojų įgaliotųjų atstovų Lietuvoje, bet ir tarp plačiosios visuomenės.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šių lenktynių rengėjus itin džiugina, kad šalies gyventojai ne tik neabejingi ekologiškiausiai netolimos ateities transporto priemonei, bet ir gyvai domisi jos perspektyvomis ir plėtros galimybėmis šalyje. Ta proga pirmųjų lenktynių nemodifikuotais elektromobiliais „Vilnius – Palanga“ spaudos centras, Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“, pateikė keletą klausimų susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.

„Vertindama Lietuvos transporto ir mobilumo sistemos poreikius bei globalias tendencijas, LR Susisiekimo ministerija dar prieš ketverius metus inicijavo kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją, siekdama suteikti tvirtą pagrindą viešos politikos šioje srityje vykdymui“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius, akcentuodamas palankų jo vadovaujamos ministerijos požiūrį ir nuostatas į elektromobilių plėtrą.

Ką šie teiginiai reiškia Lietuvos vairuotojams? Pasak ministro, dabar ir artimiausioje perspektyvoje prioritetai yra ir bus teikiami su elektromobilių naudojimu susijusios infrastruktūros plėtrai. Ilgalaikis tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. 10 proc. naujai perkamų automobilių sudarytų elektromobiliai. O tai tikrai nemažai. Norint kad siekis taptų realybe, būtinas įvairių politikos priemonių, – tiek infrastruktūros plėtros, tiek reguliavimo, tiek mokestinių paskatų, – rinkinys.

– Kas šiandien jau padaryta siekiant šių strateginių tikslų?

Rimantas Sinkevičius
Rimantas Sinkevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

– Kalbant apie reglamentavimą, kelių eismo taisyklėse 2013 m. sausio 19 d. atsirado sąvoka „elektromobilis“ ir trys nauji kelio ženklai, – teigia ministras. – Tai kelio ženklas, žymintis vietą, skirtą elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, papildoma lentelė, kuri nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams, ir papildoma lentelė, nurodanti, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Kelių eismo taisyklėse taip pat numatyta, kad maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis (žymimomis „A“ raide) ir kurios papildomai pažymėtos elektromobilio simboliu, gali važiuoti ir elektromobiliai.

– Bet ar to tikrai pakanka, kad elektromobiliai sparčiai paplistų? Žinoma, džiugu, kad parkavimo rinkliavų lengvatos didžiuosiuose Lietuvos miestuose taikomos ir elektromobiliams, bet ar neišplėtota pakrovimo stotelių infrastruktūra nepakiš kojos trokštamam progresui?

- Siekdama realiomis sąlygomis išbandyti naujas technologijas, Susisiekimo ministerija įsigijo elektromobilį. Mūsų specialistai paskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja 11,3 euro (39 Lt.), o elektromobiliu – tik 2,3 euro (8 Lt).

Šie skaičiai tikrai verčia atkreipti dėmesį į naujo tipo transporto priemones. Kalbant apie infrastruktūros plėtros priemones, pirmieji daigai yra 2014 m. lapkritį įrengtos dvi didelės galios, universalios elektromobilių įkrovos prieigos ties Vieviu ir Elektrėnais.

Šios dvi stotelės leidžia važiuoti elektromobiliu iš Vilniaus į Kauną visiškai nesibaiminant, kad staiga ims ir baigsis „degalai“.

Šiuo metu Susisiekimo ministerija baigia rengti Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių (Vilnius– Klaipėda, „Via Baltica“) numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Tai suteikia pagrindą tvariam ir subalansuotam elektromobilių infrastruktūros plėtojimui artimiausiu laikotarpiu.

– Ministre, ko artimiausioje ateityje dar galime tikėtis elektromobilių infrastruktūros plėtros srityje?

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iki 2017 m. planuoja įrengti iki 17 elektromobilių įkrovimo prieigų magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir „Via Baltica“ kelyje, nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. Tai leis užtikrinti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečių, besinaudojančių elektromobiliais, mobilumą Lietuvos teritorijoje.

Kartu su Aplinkos ministerija diskutuojame dėl Statybos techninio reglamento, skirto miestų gatvių projektavimui ir statybai, keitimo. Siekiame, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą miestuose (pvz., prie prekybų centrų, viešbučių, stovėjimo aikštelėse, degalinėse, kt.) būtų numatyti reikalavimai užtikrinti ir elektromobilių krovos galimybę. Kita vertus, džiugu, kad ir patys miestai (ypač Vilnius) elektromobilių plėtros priemones planuoja kaip kompleksinę miesto susisiekimo gerinimo ir plėtros sudedamąją dalį.

Infrastruktūros svarba

Žinia, vienišas energijos įkrovimo stulpelis parkavimo aikštelėje neatrodo patraukliai prie sumuštinių ir kavos įpratusiems automobilistams. Juo labiau, kad greitasis įkrovimas šiuo metu atrodo beviltiškai lėtas, lyginant su įprastu benzino ar dyzelino papildymu. O didieji rinkos žaidėjai, bent jau kol kas, neplanuoja degalinių papildyti elektros energijos įkrovimo stotelėmis.

„Bus paklausa, tuomet ir mes apie tai galvosime“, – taip teigia vieno iš didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje atstovas.

Ir patenkame lyg į uždarą ratą: nėra automobilių – nėra įkrovimo stotelių, nėra stotelių – pirkėjai vengia elektromobilių.

Ką apie tokią situaciją mano elektromobilių pardavėjai? Kas gali paskatinti naujo tipo transporto plėtrą?

Mindaugas Plukys
Mindaugas Plukys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Infrastruktūra – labai svarbi. Ji daro stiprią įtaką mobilumo be emisijų vystymuisi šalyje, todėl visiškai pritariu ministro išsakytai nuomonei, nes elektromobilis yra puiki alternatyva vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, – pripažįsta „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys. – Elektromobilis kartu yra ir ekologiška transporto priemonė, o tai yra labai opi tema daugumoje Europos didmiesčių, įskaitant ir Vilnių. Todėl ekologiškų transporto priemonių skatinimas – svarbus ir siekiant mažinti taršos lygį“.

Anot „Nissan Nordic Europe“ atstovo, skatinti galima įvairiais būdais – vystant įkrovimo infrastruktūrą, suteikiant automobilio parkavimo lengvatas, atidarant autobusų juostas ir, žinoma, netaikant mokesčių arba skiriant paramą elektrinėms transporto priemonėms įsigyti.

„Kadangi Lietuvoje visiškai nėra ekologijos mokesčio, elektromobilių įsigijimo skatinimas finansine parama kol kas neįmanomas. Manau, vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių apmokestinimas ir griežtesnė bei dažnesnė senų automobilių techninė patikra leistų valstybei surinkti pakankamai lėšų, iš kurių būtų galima skatinti elektrinių transporto priemonių įsigijimą bei eliminuotų iš miestų senas ir techniškai netvarkingas, o dauguma atvejų ir pavojingas transporto priemones“, – tvirtina M. Plukys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose – keturi „Mercedes-Benz“ modeliai (1)

Spalio 28 dieną prasidėsiančiuose „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose varžysis net...

Šalia Vilniaus oro uosto baigiama statyti daugiafunkcė stovėjimo aikštelė (3)

Pernai šalia Vilniaus oro uosto pradėtą statyti modernią daugiafunkcę automobilių stovėjimo...

„Mazda“ ruošia naujieną klientams: pareiškė, jog atsisakyti dyzelinių variklių – kvailystė (13)

„ Mazda “ gamins hibridinius ir elektrinius automobilius – visi gamins, tai neišvengiama....

Kelininkai pradeda žiemos sezoną: sandėliai užpildyti smėliu ir druska (3)

AB „Kelių priežiūra“ pradeda žiemos sezoną – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos...

Griežtėjantys taršos reikalavimai keičia „premium“ automobilių rinką: privalumų turi viena grupė (19)

Nuo 2018 m. rugsėjo visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turėjo atitikti ne tik...

Top naujienos

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (255)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (251)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (54)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (51)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Šiluma pradeda „galvoti“ apie pasitraukimą iš Lietuvos (3)

Šiąnakt per Lietuvą nusidrieks debesų juosta, bet žymesnio lietaus nesulauksime. Rimstant...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (38)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, jį nulaužė ir apsivertė papildyta (38)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė du...

Daug ir naudingai žaidęs Kalnietis su „Lokomotiv“ pralaimėjo Belgrade

Belgrado „Partizan“ (4-0) ir toliau žygiuoja Europos taurės varžybose be pralaimėjimų....

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (77)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui (3)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...