„Tokio pat modelio elektromobilio kaina yra 30 procentų didesnė, net ir naudoto“, – sako Zbignev Podskorbis, BRC automobilių pardavėjas.
O ir nuvažiuoja jie mažiau nei tradiciniai automobiliai.
„Yra elektromobilių net ir už 10 tūkst. ar iki 10 tūkst. eurų, bet tai būtų elektromobiliai, kurie realiai nuvažiuoja iki 60–70 kilometrų. Automobilių, kurie nuvažiuoja 200 km ir daugiau, kainos būtų virš 30 tūkst. ir daugiau“, – aiškino Z. Podskorbis.
Kitaip yra su hibridiniais automobiliais, kurie varomi ir elektra, ir benzinu.
„Hibridinis automobilis, lyginant su benzininiu, yra brangesnis 4–5 tūkstančiais, tačiau sutaupo 3–4 litrus 100 kilometrų, taip pat hibridinis automobilis išlaiko aukštesnę vertę antrinėje rinkoje“, – sako Ingrida Dobrovolskytė, „Mototoja“ automobilių vadybininkė.
Automobilių pardavėjai patvirtina – hibridiniai automobiliai aikštelėse neužsibūna.
„Didesnis susidomėjimas yra hibridais, įkraunamais hibridais, tik su jais yra problema, kad susidomėjimas jais yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Automatiškai dėl to labai sunku juos atsivežti“, – aiškino Paulius Valiukėnas, „Longo.lt“ vadovas.
Kiti automobilių pardavėjai sako, kad hibridiniai atsiperka tik didesniuose miestuose.
„Jei pasiimsite hibridinį automobilį ir paskaičiuotumėte, pamatytumėte, kad hibridinis automobilis atsipirktų, skaičiuojant kainos skirtumą tarp hibridinio ir benzininio modelio, jums reikia nuvažiuoti beveik 20 tūkst. kilometrų tik miesto spūstyse, kada hibridas yra pats efektyviausias, ko praktiškai nedaro nė vienas vilnietis, nekalbant apie mažesnių miestų gyventojus, kur kamščiai ir transporto spūstys yra dar mažesni“, – sako Laurynas Boguševičius, „Deals on Wheels“ vadovas.
Tačiau ir elektromobilis esą ne visada ekonomiškesnis variantas.
„Įkrauti elektromobilį viešojo įkrovimo stotelėse kainuoja beveik tiek pat, kiek kainuoja prisipilti beveik pilną baką degalų. Todėl labai svarbu, kad elektromobilį būtų galima įkrauti namuose, nes tai yra visas elektromobilio ekonominis pagrindimas. Kol žmogus negali jo įkrauti namuose arba už namų rinkos kainą, elektromobilis nesuteikia to ekonominio naudingumo, nes stotelių savininkai tikrai naudojasi situacija, dėl ko elektromobilio įkrovimas yra labai brangus“, – komentavo L. Boguševičius.
Šiuo metu populiarėja ir vadinamieji iš išorės įkraunami hibridai – automobiliai, kurie važiuoja ir elektra, ir benzinu, tačiau turintys didesnę bateriją. Ją įkrovus, pasak gamintojų, tokie automobiliai nuvažiuoja apie 50 kilometrų vien elektra.
„Tas 50 km deklaruojamas atstumas jis tikrai yra naudingas važinėjant mieste, turbūt dienai daugeliui žmonių užtenka, bet važiuojant kažkur toliau jis neturi reikšmės – turime tik sunkesnį įprastą automobilį ir dėl to degalų sąnaudos yra nė kiek ne mažesnės ir dar pats automobilis yra šiek tiek brangesnis“, – sakė Vitoldas Milius, automobilių rinkos ekspertas.
„Užmiesty išvažiavus toks automobilis elektra pavažiuos 10, 20, galbūt net 30 kilometrų, tačiau po to baterijos energija išseks ir teks važiuoti tik su įprastais degalais varomu varikliu“, – aiškino Matas Buzelis, automobilių rinkos ekspertas.
Pasak ekspertų, lietuvius nuo elektromobilių ar hibridinių automobilių dar atbaido ne tik didesnė kaina ar mažesnis nuvažiuojamas atstumas.
„Lietuviai yra racionalūs pirkėjai – jiems reikia ir bagažinės, o hibridinių automobilių bagažinė dažniausiai yra aukštesnė, nes visas baterijas reikia kažkur sutalpinti, jiems norisi ir kažkokio patogumo, komforto, o tai, bent jau kol kas, geriausiai atitinka įprasti automobiliai“, – sakė M. Buzelis.
„Lietuviai mėgsta turėti automobilį, važiuoti su juo savaitgaliais, važiuoti prie jūros, važiuoti gana toli, o ne visur yra galimybė įsikrauti, ne visur ji tenkinančios kokybės, dažnai neveikianti, o tai – daugybė kriterijų, kurie atbaido“, – sako V. Milius.
Šiuo metu šalyje yra beveik 400 viešųjų arba pusiau viešųjų įkrovimo stotelių. Susisiekimo ministerija žada, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje jų skaičius turėtų siekti 6 tūkstančius.
