„Kasmet pavasarėjant sulaukiame didesnio pranešimų srauto apie keliuose dėl duobių nukentėjusius automobilius. Šiemet tokius nuostolius pradėjome fiksuoti daug anksčiau. Jau vasario mėnesį įvykių registravome tiek, kiek pernai kovą, kai nutirpęs sniegas atveria pavojingas duobes. Per tokias vietas važiuojant dideliu greičiu stipriai apgadinama automobilio važiuoklė arba į aštrius duobių kraštus prapjaunamos automobilių padangos“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.
Padangų ir ratlankių prekybos bendrovės „Melga“ prekybos direktorius Andrius Čabanas antrina „PZU Lietuva“ atstovui, teigdamas, kad vasario ir kovo mėnesiais fiksuojama dvigubai daugiau automobilių važiuoklės gedimų, susijusių su duobėta kelio danga, nei bet kurį kitą mėnesį.
„Dažniausiai dėl gatvėse atsivėrusių duobių nukenčia su automobilio važiuokle susijusios dalys – aplankstomi ratai, prakertama padanga, pažeidžiama važiuoklė“, – pridūrė A. Čabanas.
Žala gali siekti tūkstančius litų
M. Žilionio teigimu, žalos, kurią sukelia kelyje atsivėrusios duobės, dydis priklauso nuo automobilio greičio, duobės gylio, smūgio stiprumo, automobilio amžiaus, modelio. „Žala gali būti įvertinta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų ar dar daugiau. Dažnai po tokių įvykių automobilius tenka transportuoti iš įvykio vietos į autoservisą, tuomet nuostoliai dar išauga“, – sakė M. Žilionis.
„PZU Lietuva“ ekspertų teigimu, jei važiuojant per duobes yra prakertama viena automobilio padanga, labai svarbu ją pakeisti lygiai tokia pačia. „Jei nesiseka rinkoje rasti padangos, identiškos sugadintajai, mūsų draudimo bendrovė kompensuoja dviejų padangų keitimą, – sakė M. Žilionis. – Eksploatuojamo automobilio padangos privalo būti teisingai parinktos. Dėl to visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su automobilių remonto meistrais.“
Pasak A. Čabano, nors atlydžio metu gatvėse atsiveriančios duobės Lietuvoje yra įprastas dalykas, vienintelis būdas išvengti patiriamų žalų ar bent jas sumažinti – laikytis saugaus greičio ir vairuoti atsakingai, sutelkus dėmesį į kelią. Tuo tarpu M. Žilionis pastebi, kad vairuotojams, kelyje pamačiusiems duobę, prieš kurią sustabdyti automobilį nebėra galimybės, reikėtų įvažiavimo į duobę metui atleisti stabdžio pedalą, nes tai gali šiek tiek sušvelninti smūgį ir, tikėtina, sumažinti galimą žalą.
Pataria kviesti policiją
„Jei savanorišku kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patariame į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Dėl nuostolių atlyginimo draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus tik remdamasis policijos pažyma. Tada vairuotojui būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota jo drausmingumo kategorija. Jei vairuotojas nesikreipia į policiją, draudikas vis tiek atlygina patirtą žalą, tačiau šis įvykis turi įtakos jo drausmingumo kategorijai bei tokiu atveju draudimo išmoka mažinama draudimo sutartyje numatyta išskaitos (frančizės) suma“, – sakė M. Žilionis.
Pasak jo, neapsidraudusiems vairuotojams taip pat patariama į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus. Jie užfiksuos įvykį ir įsitikins, kad apie duobę neperspėjo specialūs ženklai ir nebuvo galimybės jos apvažiuoti. Vėliau, turint patirtos žalos dydžio įrodymus, dėl jų kompensavimo teks kreiptis į kelio savininkus. Naudinga tokiu atveju įvykio vietą nufotografuoti.
