Įdomu tai, kad tarp jų yra ne tik automobilių gamintojai (BMW, „Daimler“, „Hyundai“, „Honda“, „Toyota“), bet ir tokie iškastinio kuro gigantai kaip „Royal Dutch Shell“, „Total S.A.“, „Air Liquide S. A.“ ar „Linde AG“.
Visi jie pranešė pasižadėję per artimiausius 5 metus į vandenilio technologijų bei infrastruktūros vystymą investuoti 10,7 mlrd. JAV dolerių.
Teigiama, kad tokios koalicijos įsteigimas – vadinamojo Paryžiaus susitarimo, arba 2015 m. Prancūzijos sostinėje pasirašytos Jungtinių Tautų klimato sutarties, išdava. Naujosios tarybos narių teigimu, būtent vandenilis gali užtikrinti perėjimą prie švarios energetikos, nes vienintelis tokio kuro į aplinką išmetamas rezultatas – vanduo.
Be visa kita, Vandenilio tarybos nariai įsipareigojo skatinti savo šalių vyriausybes investuoti į vandeniliu varomiems automobiliams reikalingos infrastruktūros kūrimą.
Tiesa, kol kas transportui skirtos vandenilio technologijos tėra užgimimo stadijos. Taip, minėtieji BMW, „Daimler“, „Hyundai“ ar „Honda“ koncernai jau yra sukūrę ne vieną šiuo kuru varomą modelį, tačiau kol kas jų savikaina yra per didelė serijinei gamybai.
Be to, nėra jokios degalinių infrastruktūros. Vienintelė šalis, kiek toliau pažengusi šioje srityje, yra Jungtinės Valstijos, tačiau ir ten tėra 33 vandenilio degalinės (30 jų – Kalifornijos valstijoje).
