Ilona Staškutė, 26 metai, portalas www.lrytas.lt, rinkimų komisijoje – 3 metai.

„Man labiausiai įstrigo nuotykis iš pernai vykusių automobilių bandymų. Konkurse turėjome du didelius ir stiprius visureigius, o tokius automobilius visada norisi išbandyti kuo sudėtingesnėmis sąlygomis.

Taigi, sėdau prie galingo ir didelio pikapo „Ford Ranger“ vairo ir įsukau į miško keliuką. Vėliau jis išsišakojo, tada pasukau dar vienoje sankryžoje miško viduryje, paskui į dar sudėtingesnį ruožą ir įvažiavusi giliau į mišką supratau, kad nebeprisiminsiu kelio atgal. Paprasčiausiai pasiklydau.

Ilona Staškutė
Tarp medžių vingiuojantis vos įžiūrimas kelias navigacijoje, žinoma, nebuvo pažymėtas – automobilio vietą žyminti rodyklė sukinėjosi bekraščiame žaliame plote, o šalia matėsi tyvuliuojantis mėlynas plotas. Žinojau, kad kažkur netoliese yra siena su Baltarusija. Būtų gerai netyčia nenuvažiuoti pas kaimynus.

Kaip grįžti atgal į stovyklą? Suvokiau, kad pagalbos į vidurį miško nepasikviesiu, nes nupasakoti kelio būtų neįmanoma. Taigi tikėjausi vieno – kad pavyks rasti išvažiavimą neužklimpus. Be to, tai reikėjo padaryti greitai, nes po truputį seko man skirtas laikas su automobiliu ir jį reikėjo perleisti bandyti kitam kolegai.

Miške kelio ženklų nėra, taigi, nutolinau navigacijos ekraną tiek, kad jame buvo matyti toliau esantis pažymėtas kelias ir ėmiau judėti link jo. Siauras miško kelias vingiavo į visas puses, bet sankryžose laikiausi matomo kelio pusės ir galiausiai po pusvalandžio jį pasiekiau.

Iki Druskininkų pasirodė likę apie 20 km, taigi beveik nepavėlavau atiduoti mašinos kolegai. Bet kokiu keliu tąkart važiavau, negalėčiau rasti dar kartą.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)