Ne paslaptis, kad šiuolaikinės kultūros moteriškos figūros idealas yra lėlė Barbė. Bet kai kurie mokslininkai manė, kad toks idealas atsirado tik šiuolaikinėje vakarų civilizacijoje, rašo newscientist.com.
Norėdamas šį klausimą išnagrinėti išsamiau, Teksaso universiteto (JAV) psichologas Devendra Singhas su kolegomis analizavo „Literature Online“ duomenų bazę, kurioje yra daugiau nei 345 000 britų ir amerikiečių fantastinių, prozos ir dramos kūrinių, parašytų nuo 1500 iki 1799 metų.
D.Singhas sakė nusprendęs analizuoti rašytinius tekstus, o ne piešinius, nes apranga kartais nuslepia tikrąjį vaizduojamų žmonių liemens plotį. Jis pridūrė, kad rašytiniai tekstai taip pat gali aiškiau nusakyti kaip reikėtų vertinti aprašinėjamą objektą: „Poezijoje viskas sakoma tiesiai: „Štai nuostabi moteris, ir pažvelkite į jos liemenį“.
Duomenų bazėje britų tekstuose aptikti 2873 šaltiniai, aprašinėjantys liemenį, iš kurių, nepriklausomų ekspertų teigimu, 87 kartus liemuo aprašytas romantišku tonu, 219 romantiškų užsiminimų apie moters krūtis, 57 kartus paminėti klubai ir 15 kartų - užpakaliai.
Visais romantiško aprašymo atvejais, liemuo nusakytas kaip lieknas. Pavyzdžiui, XVII a. pradžios britų poetas Johnas Haringtonas nuostabią moterį aprašė taip: „Jos oda ir dantys turi būti skaidrūs, šviesūs ir švarūs.../ Didelės krūtys, dideli klubai, didelis tarpas tarp antakių.../ Siaura burna, lieknas liemuo...“
Bet romantiškuose aprašymuose kitos kūno dalys nebuvo vertinamos taip vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, daugelis britų rašytojų garbino mažas krūtis.
Tuomet D.Singhas paprašė indų ir kinų literatūros ekspertų atrinkti senovės erotinės poezijos pavyzdžių, aprašinėjančių gražias moteris. Buvo atrinkti du indiški epai - Mahabharata ir Ramayana, parašyti I ir III mūsų eros amžiais bei kinų šeštosios dinastijos rūmų poezijos rinkinys, datuojamas nuo IV iki VI mūsų eros amžių.
Šiuose kūriniuose rasti 56 romantiški moteriško liemens paminėjimai ir vėlgi tendencija buvo ta pati: patrauklus liemuo visuomet buvo siauras. „Nėra nė vienos išimties“, - sakė D.Singhas.
Jo manymu, protėvių teigiamas požiūris į siaurus liemenis yra reikšmingas, nes tik 1950 metais mokslininkai pradėjo suprasti, jog asmens klubų ir liemens išmatavimų lyginimas gali atlikti svarbaus sveikatos rodiklio vaidmenį. Pavyzdžiui, net asmenys su santykinai geros formos rankomis ir šlaunimis priskiriami širdies ligų aukštesnės rizikos grupei, jei ant jų pilvų susikaupęs nemažas riebalų kiekis.
Pilvinis nutukimas taip pat siejamas su padidėjusia moterų krūties ir kiaušidžių vėžio tikimybe ir diabetu. Ankstesnių tyrimų rezultatai taip pat leidžia manyti, kad moterys, kurių liemens ir klubų dydžių santykis yra mažas, būna vaisingesnės.
D.Singhas mano, kad per amžius nesikeičiantis lieknų moteriškų liemenų garbinimas reiškia, jog žmonės iš prigimties mano, jog tai yra gražu. „Tokia bendra nuomonė negali būti pagrįsta sutarimu“, - apie analizuotus tekstus sakė mokslininkas. Pasak jo, mūsų smegenys išsivystė taip, kad šiai savybei būtų teikiamas pirmumas, nes ji siejama su gera sveikata.
Jis pripažįsta, kad kai kurie dailininkai, pavyzdžiui, Peteris Paulas Rubensas, labiau mėgo putlesnes moteris su stambiais liemenimis. Bet D.Singhas teigia, kad tokie stambių liemenų garbinimo atvejai yra labiau išimtis, o ne taisyklė.
