A.Sorakos nuomone, mūsų šalyje šokio tradicijos dar nėra susiformavusios. „Tokios šalys kaip Anglija šimtmečiais puoselėja šokio tradicijas. Pavažinėjus po pasaulį kilo idėja suburti ne profesionalus, o visus, kurie nori mokytis šokti. Šokis – tai malonumas sau“, - tvirtino šokių studijos „Svajonė“ vadovas.
A.Soraka šoka nuo septynerių. Jis įsitikinęs, kad šokis ne tik gerina sveikatą, bet suteikia malonių jausmų. „Treniruotės metu pora bent dvi valandas laikosi už rankų. Tai neabejotinai suartina“, - sakė profesionalus šokėjas.
Nenori išeiti
Šokių mokyklos „Šokių uostas“ direktorė Inesa Ožinskienė pastebėjo, kad šokiai tampa vis populiaresni tarp vyresnio amžiaus žmonių.
„Pas mus ateina pavieniai klientai ir poros nuo 35-erių metų. Tai žmonės, kurie jau užaugino vaikus ir bando atrasti naują laisvalaikio būdą. Jie ima gyventi dėl savęs“, - sakė vadovė.
Ji paneigė įsivyravusį stereotipą, kad lietuviams neva trūksta temperamento tokiems šokiams kaip tango, flamenkas.
„Šių šokių ypač nori išmokti moterys. Gerai pašokti flamenką gali tik vyresnio amžiaus moteris, turinti patirties. Tai brandžių žmonių šokis“, - įsitikinusi I.Ožinskienė.
Klaipėdiečiai, anot pašnekovės, dažniausiai renkasi klasikinius šokius – valsą, tango, čia čia čia, fokstrotą.
Šokių mokyklos direktorė sakė, kad kai kurios moterys nenoriai palieka šokių aikštelę.
Šiuo metu mokyklą lanko daugiau kaip šimtas klaipėdiečių. Vyriausiai „Šokių uosto“ šokėjai – 65–eri.
Mokosi ne tik valso
Į sportinių šokių klubą „Merengo“ bent kartą per savaitę užsuka daugiau kaip 200 klaipėdiečių. Čia šokių mokosi ir vaikai, ir suaugusieji. Klubo trenerė Loreta Krikščiukaitytė pastebėjo, kad šokiai tapo neatsiejama daugelio miestiečių gyvenimo dalimi.
„Šokiai vėl tapo madingi maždaug prieš penkerius metus. Tačiau dabar jaučiamas tikras šokių bumas. Vyrai tempia moteris, moterys – vyrus“, - juokėsi trenerė.
Anot jos, klaipėdiečiai dažniausiai renkasi salsą, argentinietišką tango, rokenrolą, tvistą. „Tai temperamentingi šokiai, bet džiugina tai, kad žmonės tampa vis drąsesni. Jie patys kartais tiesiog reikalauja mokyti vieno ar kito šokio žingsnelių. Smagu, kad vyrai nebemano, jog mokėti šokti reiškia būti netradicinės orientacijos“, - sakė L.Krikščiukaitytė.
Trenerės nuomone, klubo narius vienija įsitikinimas, kad jei nemoki šokti, vadinasi, nemoki ir puikiai leisti laisvalaikio.
Vyrams šokti – privaloma
Seimo narys Arminas Lydeka įsitikinęs, kad derėtų kiekvienam išsilavinusiam ir inteligentiškam žmogui išmokti šokti.
„Be abejo, tai nėra taip svarbu, kaip žmogaus išvaizda, apranga ar kalba. Tačiau gebėjimas šokti parodo išsilavinimo, kultūros lygį. Šokis – labai geras dalykas, nes apima estetiką, sportą, muziką, meną“, - vardijo etiketo specialistas.
Jis prisipažino nesantis profesionalas, bet mokantis šokti valsą, polką, rumbą, džaivą. „Tenka pripažinti, kad dėl intensyvios darbotvarkės galimybių pašokti lieka vis mažiau. Tačiau man patinka šokti, tad pokylio metu neatsisakau šio malonumo“, - sakė A.Lydeka.
Pašnekovas tvirtino, kad vyrui gebėti šokti kur kas svarbiau nei moteriai.
„Moteris fiziologiniu požiūriu savaime yra gražesnė, įdomesnė. Tenesupyksta vyrai, bet jie savo esybe yra pilkesni, todėl jiems išmokti šokti - nepalyginamai svarbiau“, - įsitikinęs etiketo žinovas.
Suartina poras
Šokis keičia ne tik asmenybę, bet ir bendravimą, požiūrį į partnerį.
Sportinių šokių trenerė L.Krikščiukaitytė teigė pastebinti, kaip keičiasi porų santykiai.
„Šokis padeda atsipalaiduoti, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Vyrai į savo moterį ima žiūrėti kaip į damą, pastebimai keičiasi jų bendravimas, jis tampa šiltesnis“, - sakė trenerė.
Šeimos psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad šokis gali tapti vienu iš poros darną lemiančių veiksnių.
„Net jei tai yra tik iliuzija – ji puiki. Derindami šokio judesius, partneriai pamažu pasieks ir didesnės temperamentų, reakcijų, požiūrių darnos. Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad porų, kurios kartu lanko sporto treniruotes, santykiai akivaizdžiai pagerėja“, - sakė socialinių mokslų daktaras.
„Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 metais, netrukus buvo įkurta ir karininkus rengusi mokykla. Viena iš anuomet dėstomų disciplinų buvo šokis. Net Lietuvos kariuomenės kūrėjai suvokė, kad karininkui svarbu ne tik krimsti karo mokslą, bet ir gebėti šokti“, - pasakojo Vilniaus M.Romerio universiteto docentas.
Jis pats teigė nelabai mėgstantis šokti ir mieliau renkasi treniruotes sporto klube.
Mokytis šokti nėra brangus malonumas. Vienam žmogui mėnesiui kainuoja beveik tiek pat, kiek treniruotės sporto klube. Valanda individualių mokymų su treneriu porai atsieina 50 Lt, grupinėms treniruotėms per mėnesį reikėtų atidėti apie 100 Lt.
