Ikiteisminio tyrimo teisėjai iškeltą drausmės bylą etikos sargai perduos Teisėjų garbės teismui, kuris nuspręs, kokią nuobaudą skirti J. Vėgelienei.
Po teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja prokurorams davė sutikimą patikrinti N. Venckienės pokalbių išklotines nuo balandžio 8-osios iki spalio 8-osios. Tuo pačiu raštu buvo leista tikrinti ir J. Furmanavičiaus, Laimutės Stankūnaitės, Aido Venckaus, V. Naruševičienės ir kitų, artimai su D. Kedžiumi susijusių asmenų pokalbių išklotines.
J. Vėgelienė teigė nežinojusi, kad dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio sesuo N. Venckienė yra Kauno apygardos teismo teisėja, todėl prokuratūros prašymą patenkino. Kai kitą dieną paaiškėjo, kad buvo leista patikrinti teisėjos išklotines, dokumentai buvo sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka – prokurorai jais negalėjo pasinaudoti.
Tačiau apie tai pusmečio sužinojusi N. Venckienė kreipėsi į etikos sargus ir ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė iškelti drausmės bylą.
Pareiškime etikos sargams N. Venckienė nurodė, kad Vilniaus teisėja negalėjo leisti prokurorams leisti domėtis jos pokalbių išklotinėmis, nes jai, kaip teisėjai yra taikomas imunitetas ir draudžiama kištis į teisėjos veiklą.
D. Kedžio sesuo taip pat nurodė, ji nebuvo davusi sutikimo iš telekomunikacijų bendrovių paimti jos pokalbių išklotines už pusę metų.
Prieš nagrinėdamas N. Venckienės skundą etikos sargai Vilniaus apygardos teismo paprašė pateikti išvadą dėl teisėjos priimto procesinio sprendimo. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Viktoro Dovidaičio rašte teigiama, kad D. Kedžio sesers skundas yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo teisėja neturėjo galimybės patikrinti, ar prokuratūros rašte buvo asmenų, kuriems yra taikomas imunitetas. Pasak teismo, prokurorų rašte nebuvo nurodyta informacija apie N. Venckienės imunitetą.
„Viskas įvyko labai greitai – praėjus trims dienoms po dviejų asmenų nužudymo buvo pateiktas Generalinės prokuratūros prašymas, sutikau, kad prokurorai iš telekomunikacijų bendrovių pareikalautų informaciją“, - trečiadienį Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje tikino J. Vėgelienė.
Teisėja teigė nepažįstanti N. Venckienės ir net nežinojusi, kad ji yra D. Kedžio sesuo, todėl ir davusi leidimą prokurorams.
„Tuo metu buvome susitelkę į įtariamųjų dviejų žmonių nužudymu paieškas, tai buvo labai įtemptos dienos“, - Vilniaus teisėja pabrėžė, kad vos tik paaiškėjo, kad buvo išduotas leidimas domėtis teisėjos pokalbių išklotinėmis, dokumentai iš karto buvo sunaikinti.
Pasak jos, Teismų įstatyme nėra numatyta, kad yra draudžiama gauti informaciją apie teisėją.
Vis dėlto, kitokios nuomonės buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisija, dėl teisėjos priimto procesinio sprendimo J. Vėgelienei iškėlusi drausmės bylą. Pasak komisijos pirmininko Artūro Driuko, Teisėjų garbės teismas galės išsiaiškinti, ar iš tikrųjų buvo galima leisti domėtis teisėjos pokalbių išklotinėmis.
„Situacija yra sudėtinga“, - A. Driukas pažymėjo, kad teisėjai privalo pilnai patikrinti visą informaciją apie asmenis, kurių atžvilgiu prašoma leisti atlikti operatyvinius veiksmus.
Teisėja J. Vėgelienė yra atlikusi D. Kedžio mažametės dukros apklausą Vilniaus Vaiko raidos centre praėjusių metų pabaigoje, kai vadinamąją pedofilijos bylą jau kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Skundais įvairias instancijas užvertusiai N. Venckienei taip pat gresia nemalonumai - etikos sargai dar svarstys, ar teisėja nepažeidė etikos, kai iš tarnybinio kompiuterio D. Kedžio vardu rašė skundus bei nemaloniais žodžiais išvadino savo kolegas.