Ketvirtadienį kreipimuisi į KT pritarė 69, "prieš" balsavo 4, susilaikė 8.
Kreipimosi iniciatoriai siūlė paklausti, ar Lietuvoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galima greta asmens vardo ir pavardės valstybine kalba nurodyti ne lietuvių tautybės žmonių asmenvardžius kitokiais rašmenimis.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila pasiūlė kitą formuluotę: ar Lietuvos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti juos ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Tam reikėtų ne tik asmens noro, bet ir pirminių užsienio valstybėse išduotų asmens dokumentų.
G. Songaila piktinosi, kad asmenvardžių rašymo tvarką norima keisti "spaudžiant kaimyninei valstybei (Lenkijai - DELFI)". Anot jo, tai yra esminė lietuvių tautos civilizacinio stuburo ir išlikimo aplinkybė. Leidimas rašyti pavardes ne lietuviškais rašmenimis, parlamentaro teigimu, bus "egzistencinis ir istorinis taškas, nulemsiantis mūsų ateitį, prilygstantis Liublino unijos fatališkumui".
Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys Egidijus Klumbys savo ruožtu siūlė, jei yra poreikis rašyti asmenvardžius ne vien lietuviškais rašmenimis, leisti tai daryti tik pakeitus Konstituciją
"Darbietis" Kęstutis Daukšys klausė kolegų, ar būtina kreiptis į KT, norint išsiaiškinti, ar reikia rašyti lietuviškai. Esą Churchilis, pavadintas Čerčiliu, nepasikeičia.
Savo ruožtu socdemas Česlovas Juršėnas ramino projekto priešininkus, teigdamas, kad "prie Smetonos tai buvo galima daryti ir nebuvo pasaulio pabaiga, dabar - juo labiau". Pasak jo, tai būtų taikoma ne vienai valstybei, o visai likusiai Europai. Konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis taip pat siūlė nustoti "darkyti pavardes", taip pat tvirtindamas, kad jokio skirtumo, kaip žmogus pavadinimas.
KT: nelietuviški rašmenys paneigtų valstybinės kalbos principą
1999 m. spalį KT konstatavo, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą jei leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
Pasak kreipimosi iniciatorių, dabar galimybė kitataučių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis turi ypatingą reikšmę. Daugėja Lietuvos piliečių, besituokiančių su užsieniečiais, tokiose santuokose gimusių vaikų, kurie turi teisę į Lietuvos pilietybę.
"Būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą nepaisant to, kurioje šalyje šie įrašai yra padaryti. (…) Žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, atsirastų daug papildomų problemų norint įrodyti savo tapatybę, jeigu jų pavardės skirtingose šalyse būtų perrašomos kitaip", - teigiama kreipimosi projekto aiškinamajame rašte.
Kalbotyros darbuose esą nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kurios nors kalbos sistemai. Asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami, todėl jie yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę.
Vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami (tokių atvejų pasitaiko tik grožinėje literatūroje, publicistikoje). Tai esą irgi patvirtina teiginį, kad asmenvardžiai yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę.
Strasbūro teismas: pavardės rašybos iškraipymas pažeidžia asmens teises
A. Valinskas priminė, kad Seimas 1938 m. buvo nustatęs, jog nelietuvio pavardė gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs Latvijos pilietės Jutos Mentzen (arba Mencenos − taip Latvijoje buvo perrašyta jos paimta sutuoktinio, Vokietijos piliečio, pavardė) skundą, 2004 m. konstatavo, kad pavardės fonetinė transkripcija ir gramatinė adaptacija, iškraipiusi originalią rašybą, prilygsta kišimuisi į jos asmeninį ir šeimos gyvenimą.
"Lietuva, nepripažindama autentiškų kitų valstybių piliečių asmenvardžių formų, negali reikalauti, kad kitose šalyse išduodamuose asmens dokumentuose būtų įrašomos autentiškos lietuvių pavardžių formos (dėl įvairių priežasčių pasitaiko asmenvardžių iškraipymų), o tai kelia grėsmę mūsų kalbos pavardžių sistemai", - teigiama aiškinamajame rašte.
Balandį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis teigė, jog "nieko ypatingo neatsitiktų, jei jų pavardės būtų rašomos lenkiškai". Tam pritarė ir Lietuvos vadovas Valdas Adamkus: "Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam iš jūsų. Niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis. Tikiu, kad ši pastaba lygiai taip pat turi būti priimta ir skubiai sutvarkyta įstatymiškai Lietuvoje.“
Ginčas dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardžių tęsiasi ne vienus metus. Pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Tiesa, viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.