Šie klausimai iškilo bendrame Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje, kuriame parlamentarams buvo pristatyta 2009-2013 m. Lietuvos veiklos strategija Afganistane. Parlamentarams strategija pasirodė esanti su trūkumais, tad ją rengusioms Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijoms nurodyta iki liepos 10 d. dokumentą pataisyti.
„Reikia numatyti realistinius įsipareigojimus, kad pirmiausia dėmesys būtų kreipiamas į tęstinius projektus, kurių mes nebegalime stabdyti, tam tikrus įsipareigojimus vietinei valdžiai, kurie buvo duoti ir kuriuos reikia vykdyti. Jeigu buvo parengta studija dėl tako nusileidimo, tai čia mūsų atsakomybė rasti partnerius ir pritraukti juos.
Arba aš nežinau, tada reikia priimti tam tikrus strateginius sprendimus, kurie nepadidins mūsų karių saugumo ir Lietuvai neatneš gero vardo“, - žurnalistams po posėdžio sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Audronius Ažubalis.
Dvejiems metams reikia 88 mln. Lt
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pripažįsta, kad Lietuva viena nėra pajėgi atstatyti Goro provincijos, juolab, kad mūsų šalį, kaip ir daugelį pasaulio valstybių, užklupo sunkmetis. „Mūsų buvimas ten susijęs su labai svarbiais civiliniais projektais, tam reikia pinigų, o tų pinigų, žinoma, Lietuvoje nėra tiek, kiek reikia“, - sakė ministrė.
Kad trūksta lėšų trūksta, neneigė ir URM ministerijos sekretorė Asta Skaisgirytė-Liauškienė. Šiems metams vystomojo bendradarbiavimo projektams Afganistano Goro provincijoje valstybės biudžete numatyta skirti 3 mln. Lt, kai tuo tarpu apskaičiuota, jog per dvejus metu reiktų apie 88 mln. Lt.
Karinės struktūros išlaikymui šiais metais skiriama 43,6 mln. Lt. „Iš esmės civiliniams projektams reiktų tiek pat lėšų, kiek ir karinės mūsų misijos dalies išlaikymui“, - DELFI sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Saulius Stoma.
Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė teigia, kad Lietuva privalo ieškoti užsienio partnerių paramos. Pagalbos ranką ištiesė Japonija, kuri planuoja prisidėti prie civilinių projektų finansavimo. Pasak ministrės, Lietuva veikiausiai turės dalintis sakomybe dėl provincijos atkūrimo su kitomis valstybėmis, nes pati susidoroti nepajėgs.
Tuo metu parlamentarai už uždarų durų vykusiame posėdyje kėlė klausimą dėl diplomatų veiklos vaisių. Pasak Užsienio reikalų komiteto pirmininko A. Ažubalio, kai kuriems Seimo nariams kilo abejonių, ar Lietuvos diplomatai padarė viską, kad prie Goro provincijos atstatymo prisidėtų ir kitos valstybės.
DELFI primena, kad Lietuva Goro provincijos atkūrimo grupei vadovauja nuo 2005 m. birželio.