B.Obama, kuris šią savaitę buvo giriamas už kalbą, kurioje paskelbė apie siekį atnaujinti Vakarų šalių santykius su musulmonų pasauliu, buvo paklaustas apie Prancūzijos nusiteikimą prieš Turkijos narystę Bendrijoje ir šioje šalyje galiojantį draudimą dėvėti musulmoniškas skareles švietimo įstaigose.
"Viešai sakiau, jog manau, kad Turkijos narystė ES būtų svarbi", - JAV vadovas sakė žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su N.Sarkozy, kuri buvo surengta prieš sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Prancūzijos šiaurėje 65-ųjų metinių minėjimą.
"Tačiau prezidentas Sarkozy, kaip ES narys, turi kitokį požiūrį, - aiškino B.Obama. - Na, o JAV tik nori skatinti derybas ir diskusijas, kuriose Turkija galėtų įsitikinti Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir visos Europos draugiškumu - ir tokio lygio, jog ji nuspręs turinti galimybę tapti viso to dalimi."
"Manau, kad Europa ir Prancūzija turi suvaidinti vaidmenį, kaip ir Jungtinės Valstijos, pasiunčiant ženklą pasaulio musulmonams, jog mes sveikiname ir norime jų dalyvavimo pasaulio bendruomenėje, kuri būtų taiki, klestinti, besivystanti visų žmonių labui", - pridūrė jis.
N.Sarkozy tvirtino iš principo pritariantis B.Obamai dėl draugystės su Turkija, tačiau sakė, kad Prancūzija toliau priešinsis Turkijos narystei Europos Sąjungoje.
"Norime, kad Turkija taptų tiltu tarp Rytų ir Vakarų, - aiškino Prancūzijos lyderis. - Sakiau prezidentui Obamai, kad Europai labai svarbu turėti ribas. Aš Europą laikau pasaulio stabilumą (stiprinančia) jėga ir negaliu leisti, kad ši stabilizuojanti jėga būtų sunaikinta."
Turkija pradėjo tartis dėl narystės Bendrijoje 2005 metais, taip pat pradėjo derybas dėl dešimties iš 35 politikos sričių, kurias kandidatuojančios šalys turi suderinti su ES reikalavimais. Tačiau Turkijos narystei priešinasi Prancūzija ir Vokietija.
Jeigu derybos būtų sėkmingos, 76 mln. gyventojų turinti Turkija taptų pirmąja į Bendriją įstojusia didele musulmoniška šalimi. ES nare taip pat siekia 3,6 mln. gyventojų turinti Albanija.
N.Sarkozy taip pat nepritarė B.Obamos raginimui didžiosioms šalims, tokioms kaip Prancūzija, atšaukti draudimus musulmonėms dėvėti tradicines skareles valstybinėse švietimo institucijose ir kai kuriuose vyriausybiniuose postuose.
"Neprisiimsiu atsakomybės, kaip kitos šalys ketina tai spręsti. Sakau jums, kad Jungtinių Valstijų esminė nuostata yra ta, jog mes neketiname nurodinėti žmonėms, ką dėvėti, - sakė B.Obama. - Apskritai, manau, kad efektyviausiai būdas integruoti žmones - ne mėginti nuslopinti jų tradicijas, bet atverti jiems galimybes."
N.Sarkozy pareiškė, kad B.Obamos kalba buvo "nuostabi" ir kad jis pritaria būtinybei užbaigti "susidūrimą tarp Rytų ir Vakarų kultūrų", tačiau pabrėžė, kad Prancūzija renkasi kitokį kelią.
"Valstybės tarnautojai neturi dėvėti jokių išorinių religijos ženklų - nesvarbu, ar jie būtų katalikai, žydai, ortodoksai, protestantai ar musulmonai, - sakė jis. - Antra, merginos gali ryšėti skareles, jeigu šį sprendimą priima savo noru ir nėra verčiamos šeimos arba aplinkos,"
"Prancūzija - šalis, kur visi gali išpažinti savo įsitikinimais, tačiau moterys čia labai gerbiamos, kaip ir jų savarankiškumas", - aiškino Prancūzijos lyderis.
Musulmoniškų skarelių problema Prancūzijoje yra labai opi, o kelios šios šalies moterų teisių grupės kritikavo B.Obamos kalbą apie skareles. Viena feministinė organizacija pavadino ją "smūgiu į veidą" milijonams moterų".