Lietuvoje pirmadienį minimos Valstybės atkūrimo 91-osios metinės. Šventiniuose renginiuose be Lietuvos vadovų dalyvauja Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Gruzijos parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė.

Vasario 16-osios renginius pradėjo Nepriklausomybės akto signatarų pagerbimas Rasų kapinėse, vėliau Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai.

Kaip iškilmingoje ceremonijoje pažymėjo prezidentas Valdas Adamkus, pareigūnas ir visuomenės veikėja prieš dešimtmetį krito kovoje už teisingesnį ir oresnį gyvenimą. „Jie buvo nužudyti, nes sąžiningai ir be kompromisų atliko savo pareigą ir gynė savo įsitikinimus: kovojo su korupcija, siekė įtvirtinti demokratinio gyvenimo principus, idealus ir vertybes“, - kalbėjo Lietuvos vadovas.

Sveikinimo kalboje jis prisiminė ir po mirties ordiną gavusį tikinčiųjų teisių gynėją, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvį arkivyskupą Mečislovą Reinį: „Šis Dievo tarnas tvirtai laikėsi prisiimtų ganytojo pareigų ir iki pat mirties Vladimiro kalėjime drąsiai stovėjo tikėjimo, žmogiškumo ir krikščioniškosios pagarbos bei meilės sargyboje.“

1953 m. tremtyje miręs arkivyskupas ir 1999 m. dėl savo tarnybinės veiklos bei kovos su organizuotu nusikalstamumu nužudytas prokuroras apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Buvusi Rusijos Valstybės Dūmos deputatė, partijos „Demokratinė Rusija“ lyderė, Lietuvos nepriklausomybės siekių rėmėja ir interesų gynėja G. Starovoitova, kuri taip pat krito nuo žudiko rankos, - šio ordino Komandoro kryžiumi.

„Tikiu, kad visų šiandien apdovanojamų asmenų drąsa išlikti savimi, neišduoti tikrųjų idealų gina ir įprasmina mūsų Laisvę. Esame nepriklausomi, nes šiems mūsų tautiečiams Laisvės kova buvo tik viena, neskaldoma pagal asmeninius interesus arba ambicijas. Toks bendras kelias veda į viltingesnę ateitį, į tikresnį mūsų visų buvimą kartu“, - kalbėjo V. Adamkus.

V. Adamkus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Europos Tarybos generalinį sekretorių Terry Davis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi lietuvybės puoselėtoją, kunigą prelatą, filosofą, buvusį ilgametį lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai" redaktorių Praną Gaidą-Gaidamavičių ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Gintarą Rinkevičių.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius įteiktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriui Romualdui Boreikai ir Talino universiteto rektoriui Reinui Raudui.

Tarp maždaug 60 apdovanotųjų taip pat yra Nepriklausomybės akto signataras, dailininkas tapytojas Vytautas Kolesnikovas, JAV ambasados Baltarusijoje laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos ir JAV dvišalių santykių puoselėtojas Jonathanas Moore'as, gydytojas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorius sveikatos politikai, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, biomedicinos mokslų daktaras Pranas Šerpytis, poetas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas Jonynas, Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje direktorius Teppo Kalevi Heiskanen, fotografijų albumo „Neregėta Lietuva" autorius Marius Jovaiša.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais „Už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones" buvo apdovanotas bendrovės „Ramvida" vadybininkas Saulius Derilovas, pernai birželį išgelbėjęs du paauglius, skendusius dervos tvenkinyje, bendrovės „Juralvis" vairuotojas Egidijus Jocys, pernai spalį iš gaisro išgelbėjęs vyrą, Klaipėdos krepšinio klubo „Neptūnas" žaidėjas Osvaldas Kurauskas, pernai spalį išgelbėjęs tvenkinyje skendusius mažametį berniuką ir vyrą.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius taip pat įteiktas Tauragės „Šaltinio" pagrindinės mokyklos moksleivei Rovertai Leskauskaitei, pernai rugpjūtį padėjusiai iš gaisro gelbėti Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis" auklėtinius, bendrovės "GRIFS AG" saugos tarnybos apsaugos darbuotojui Volodiai Piragiui, kuris pernai birželį išgelbėjo upėje skendusį vyrą ir Kretingos miškų urėdijos Lenkimų girininkijos girininko pavaduotojui Arūnui Samoškai, kuris vasarą išgelbėjo tvenkinyje skendusią mergaitę.

Vidurdienį S. Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos, Arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios. Vėliau įvyko Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje ir ceremonija aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, skirta 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 60-mečiui paminėti.

Popiet Prezidentūroje bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Vilniuje šventinius renginius užbaigs minėjimas Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei renginys „Žmonių Lietuva" Rotušės aikštėje.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, rengiamas varpų muzikos koncertas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija ir koncertas „Linksmasis kabaretas".

Vasario 16-oji bus paminėta ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės su sostine Vilniuje atkūrimą.

Nuo 1915 m. Lietuvą administravo okupacinė vokiečių valdžia, o iki to laiko šalis daugiau kaip 100 metų priklausė Rusijos imperijai.