Majoro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo J. Paulikui priimtas nepalankus sprendimas, antradienį pradėjo nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
J. Paulikas suabejojo vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka – esą ji gali prieštarauti Vidaus tarnybos statutui, todėl LVAT paprašė ištirti, ar šie teisės aktai nekonkuruoja tarpusavyje.
Be to, apeliaciniame skunde jis nurodė, kad nepagrįstai sulaukė griežčiausios sankcijos – atleidimo iš darbo. Pasak J. Pauliko, pareigūno vardą pažeminęs asmuo gali būti atleistas tik tuomet, kai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda). Tokios nuobaudos virėją apšaudžiusiam majorui nebuvo taikytos, todėl, pasak J. Pauliko, esą VAD neturėjo teisinio pagrindo atleisti jį iš tarnybos.
Buvęs prezidento A. Brazausko apsaugininkas taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikta psichologinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta tikimybė, jog incidento „Amatininkų užeigoje" metu jam išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas. Pasak medikų, dėl to J. Paulikas galėjo nesuvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo pavojingumo bei valdyti savo veiksmus.
Pasak J. Pauliko advokato, ši ekspertų išvada leidžia teigti, jog majoro veiksmuose „tarnybinio nusižengimo padarymo metu tyčios, kaip subjekto valios išraiškos, jo veiksmuose nebuvo, nes jis laikinai negalėjo valdyti savo veiksmų".
Tiesa, tai negalutinės ekspertų išvados – prokuratūros prašymu buvo atliktas papildomas J. Pauliko sveikatos tyrimas, tačiau dar nesurašytos išvados.
Tuo tarpu VAD tebesilaiko pozicijos, jog J. Paulikas pagrįstai neteko pareigų. Atsiliepime į buvusio apsaugininko skundą VAD teisininkai nurodė, kad J. Paulikas pareigūno vardą pažemino dar prieš incidentą su virėju – esą nors ir ne tarnybos metu, tačiau ginkluotas jis vartojo alkoholinius gėrimus, pažeidė šaunamojo ginklo nešiojimo taisykles bei įžūliai elgėsi su „Amatininkų užeigos" darbuotojais.
„Neblaivus, ginkluotas pareigūnas, vartojantis alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir įžūliai besielgiantis su kitais asmenimis, neabejotinai, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja", - pabrėžė VAD.
DELFI primena, kad J. Paulikui nepalankų sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi penkių liudytojų, tarp jų – ir „Amatininkų užeigos" virėjo Juozo Venckaus, parodymais.
J. Venckus yra pasakojęs, kad į jį dabar jau buvęs VAD apsaugininkas paleido šešis šūvius, tačiau nė karto nepataikė.
„Kai jis įsiveržė į virtuvę, viena darbuotoja jam pasakė, kad pašaliniams čia vaikščioti draudžiama, - žurnalistams yra pasakojęs J. Venckus. – Tada jis išsitraukė pistoletą ir ėmė mane vaikytis. Jis liepė pakelti rankas ir gultis. Supratau, kad jeigu atsigulsiu, daugiau neatsikelsiu".
Virėjas teigė lig šiol negalįs pamiršti jo įsakymų: gultis, klauptis ir t.t. Jis įsitikinęs, kad J. Paulikas iš pistoleto nepataikė tik todėl, kad buvo per daug girtas. „Žinojau, kur pasislėpti", - sakė virėjas.
J. Paulikas buvo įsitikinęs, kad VAD už incidentą „Amatininkų užeigoje" galėjo jį nubausti, tačiau – „ne taip griežtai". Apsaugininkas buvo prasitaręs, kad jau nebenori grįžti dirbti į VAD, tik siekė, kad jo atleidimas būtų pripažintas nepagrįstu.
DELFI primena, kad užpraėjusių metų rugpjūčio 15-ąją J. Paulikas buvo pristatytas į Vilniaus policiją. Pareigūnų rankose jis atsidūrė, kai būdamas neblaivus „Amatininkų užeigoje" susiginčijo su kavinės personalu. Į maitinimo įstaigos virtuvę įsiveržęs majoras esą net septynis kartus iš ginklo „Sig Sauer" šovė į virėją.
Įsisiautėjusį lankytoją bandė apraminti „Amatininkų užeigos" darbuotojai, tačiau nepavyko. Jie iškvietė policiją. VAD pareigūnui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – daugiau nei 3,6 promilės alkoholio.
Pareigūnas netrukus atsidūrė ligoninėje, tačiau po dviejų dienų buvo išrašytas. Vėliau nustatyta, kad jis gydėsi pagrįstai. J. Paulikui pareikšti sunkesni įtarimai – ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir dėl pasikėsinimo nužudyti. Baudžiamasis kodeksas už tai numato bausmę kaip už nužudymą – iki 20 metų. Tačiau realiai tokių bausmių teismai neskiria.