Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ketvirtadienį kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti politikų teisinį imunitetą – patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

Po šio kreipimosi Seimas sudarė dvi laikinąsias tyrimo komisijas (dėl R. Žilinsko ir dėl V. Uspaskicho bei V. Gapšio), kurios turės nuspręs, ar siūlyti patenkinti generalinio prokuroro prašymą, ar jį atmesti. Jos įpareigotos tyrimą atlikti iki gruodžio 4 d. Komisijų parengtus rezoliucijų projektus parlamentas turės apsvarstyti artimiausiame posėdyje.

Jei rezoliucijos projekte siūloma patenkinti generalinio prokuroro prašymą, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – mažiausiai 71.

Prašymą panaikinti R. Žilinsko teisinę neliečiamybę antradienį Generalinei prokuratūrai perdavė Vilniaus 1-asis apylinkės teismas. Analogišką prašymą dėl dviejų „darbiečių“ trečiadienį perdavė Vilniaus apygardos teismas.

Teisinę neliečiamybę visi trys parlamentarai įgijo tapę Seimo nariais ir lapkričio 17 d. davę priesaikas. Vyriausioji rinkimų komisija, prasidėjus rinkimų kampanijai, buvo panaikinusi jų, kaip kandidatų į Seimo narius, teisinį imunitetą.

Parlamentaro teisinę neliečiamybę gali panaikinti tik Seimas. Jam nesutikus, baudžiamieji procesai prieš politikus turi būti nutraukti.

Pastaraisiais metais R. Žilinskas ne kartą turėjo problemų su policija. Buvęs LNK „Žinių“ vedėjas ir jo draugas Markas Gurskis kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu bei pasipriešinimu jiems. Už tai gresia iki 3 metų nelaisvės.

Pernai gruodžio 4 d. vyrai įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju. R. Žilinsko kraujyje tuomet buvo rasta 2,48 promilės alkoholio.

Trečiadienį naujasis Seimo narys žurnalistams sakė, esą jam mesti kaltinimai nėra pagrįsti, tačiau jis raginsiąs kolegas sutikti, kad būtų panaikinta teisinė neliečiamybė.

Tuo metu V. Uspaskichas ir V. Gapšys kaltinami vadinamojoje DP „juodosios buhalterijos“ byloje. Jiems inkriminuojamos įvairios veikos, sunkiausia – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai gresianti griežčiausia bausmė – iki 4 metų laisvės atėmimas.

Partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų ir maždaug 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjusi 4 mln. Lt mokesčių.