Vyriausybės narys atstatydinamas, jei jo atsakymai Seimo nutarimu įvertinami neigiamai, o už tai slapta balsuoja bent pusė Seimo narių – ne mažiau kaip 71. Jei pritariama premjero atstatydinimui, kartu su juo turi trauktis visa Vyriausybė.
Iš pradžių balsavimui buvo pateikti du nutarimo projektai, kuriais pasiūlyta ir pritarti, ir nepritarti G. Kirkilo atsakymams. Balsavimą lydėjo nesusipratimai. Sprendžiant, kaip įvertinti G. Kirkilo atsakymus, 68 parlamentarai siūlė juos patvirtinti, 65 – atmesti. Posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Algis Čaplikas paskelbė, kad tai yra premjero pergalė, tačiau vėliau opozicija priminė, kad reikia dar kartą balsuoti dėl specialios parlamentarų grupės parengto nutarimo projekto.
Socialliberalui Vaclovui Karbauskiui pristatant nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma pritarti atsakymams, Seimo salėje kilo triukšmas. Kai kurie pozicijai priklausantys parlamentarai pradėjo šaukti, trypti kojomis ir švilpti.
Netrukus frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys pareikalavo nušalinti A. Čapliką, kadangi šis neleido pasisakyti opozicijos atstovams. Tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė.
Vėliau triukšmą ėmė kelti valdantieji, kadangi konservatorius Andrius Kubilius priminė, kad dėl nepalankaus premjerui nutarimo projekto turi būti balsuojama slaptai.
Opozicija priekaištauja, premjeras ginasi
Interpeliaciją G. Kirkilui inicijavo keturios opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“. Ją savo parašais parėmė 58 parlamentarai.
Premjerui buvo pateikta 19 klausimų, daugiausia dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, atominės elektrinės statybos ir Lietuvos energetikos sektoriaus ateities.
Be to, opozicija jam priekaištavo dėl augančios infliacijos ir socialinės atskirties, prastos mokytojų finansinės padėties, nepakankamos kovos su narkotikų plitimu, neįgyvendintų pažadų, kitų dalykų.
Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino Mazuronio, „nesprendžiant šių klausimų ar sprendžiant juos pernelyg vangiai, mūsų valstybė stumiama į ekonominę ir socialinę duobę, iš kurios išlipti bus labai sunku“.
G. Kirkilas atrėmė jam mestus priekaištus. Jis prisiėmė atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir paneigė kritikų nurodytus trūkumus – „Leo LT“ esą buvo formuojamas vadovaujantis valstybės, o ne privataus kapitalo interesais.
Prasta mokytojų padėtis, pasak G. Kirkilo, buvo paveldėta iš ankstesnių vyriausybių, o su kovoje su infliacija jo vadovaujamas ministrų kabinetas esą mažai ką galėjo padaryti.
„Mūsų Vyriausybė dirba jau daugiau nei 20 mėnesių ir dirba nuoširdžiai. Žinoma, ji padarė kai kurių klaidų, bet dirbantys klaidų neišvengia“, - pažymėjo premjeras.
Išsigando, kad neatvyks N. Sarkozy
Opozicijai priklausantys parlamentarai posėdyje pateikė G. Kirkilui ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, liberalas Petras Auštrevičius priekaištavo premjerui dėl „nevaldomos ir nekontroliuojamos infliacijos“, valstybinio sektoriaus išlaidavimo. „Mistinis išlaidavimas, į kurį nuolat baksnoja ekspertai pirštu, yra mūsų visų patvirtintas biudžetas“, - aiškino Vyriausybės vadovas.
G. Kirkilas pažymėjo, kad atlyginimų augimo tempai du-tris kartus viršija infliacijos augimo lygį. Kita vertus, anot jo, reguliuoti atlyginimų augimą ir taip stabdyti infliaciją negalima.
Komentuodamas įtakingo britų žurnalo „The Economist“ padalinio „Economist Intelligence Unit“ teiginius, esą nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimas nėra pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme ir yra palankesnis privačiai bendrovei „NDX energija“, premjeras aiškino, kad tokia išvada buvo padaryta remiantis Lietuvos žiniasklaidos pranešimais. Jis apgailestavo, kad britai nepaklausė Vyriausybės nuomonės.
Socdemė Birutė Vėsaitė, išvardijusi keletą Vyriausybės nuveiktų darbų, nuogąstavo, kad atstatydinus premjerą į Lietuvą neatvyks Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Šis vizitas esą svarbus sprendžiant ekonominės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimus. „Jei mano postas yra energetinės nepriklausomybės kaina, esu pasiruošęs jį paaukoti“, - į partijos kolegės repliką atsakė G. Kirkilas.
Jis taip pat pranešė, kad jo vadovaujami socialdemokratai jau gegužę pateiks mokesčių reformos paketą. Kartu esą bus siūlomos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, mažinančios šio mokesčio naštą investuojantiems į modernias technologijas. Prieš kelias dienas keturi socialdemokratai įregistravo minėto įstatymo pataisą, kuria siūloma jo tarifą padidinti nuo 15 proc. iki 19 proc.
Siūlė iškratyti pypkę
Daugelis opozicijos atstovų priekaištavo G. Kirkilui dėl nepagrįstų pažadų dalinimo, anot liberalo Eligijaus Masiulio, desperatiškų bandymų suvaldyti infliaciją, nežinojimo, kaip elgtis uždarius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką.
„Užuot organizavęs darbą, premjeras nuolat aiškinasi ir teisinasi, kodėl nepavyko įgyvendinti vieno ar kito pažado“, - kalbėjo E. Masiulis.
Jo teigimu, neoficialiai socdemų propagandos ministru vadinto G. Kirkilo darbas tiko šiai partijai, tačiau netinka Vyriausybei, kur reikia konkrečių sprendimų. „Premjero pypkė pilna pelenų, pats laikas juos iškratyti“, - pažymėjo liberalas.
Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė siūlė premjerui daugiau bendrauti su paprastais žmonėmis, skaityti spaudą ir taip išsiaiškinti, kuo gyvena bei kaip Vyriausybės darbą vertina visuomenė. Nepagrįstus pažadus dalinantis premjeras, anot parlamentarės, panašus į mergelę – viliojančią, bet nieko neduodančią.
Socialliberalas Vaclovas Karbauskis priminė, kad spalio 12 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai, todėl dabar versti Vyriausybę esą nėra prasmės. Anot jo, Vyriausybės darbas nevyksta sklandžiai ir vadovavimas nėra ypač efektyvus, tačiau Naujoji sąjunga nusprendė paremti stabilumą ir balsuoti prieš interpeliaciją.
Beje, E. Masiulis taip pat pripažino, kad interpeliacija, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, nesprendžia susikaupusių problemą. Anot jo, opozicija turi prisiimti atsakomybę, kad yra per marga ir nėra pateikusi aiškios alternatyvos Vyriausybei.
Tėvynės sąjungos lyderis A. Kubilius, kalbėdamas interpeliacijos iniciatorių vardu, pareiškė, kad net atstatydinus premjerą niekas nesugrius. „Esu įsitikinęs, kad blogiau būti nebegali, o geriau – gali“, - pažymėjo jis.
Vėliau A. Kubilius pasiūlė premjerui pasekti vieno iš savo pirmtakų – konservatorių premjero Gedimino Vagnoriaus, kuris atsistatydino, keliu.
Paramos ieškojo ir posėdžio metu
Ketvirtadienį Seimo posėdyje žodžiu pateiktų premjero paaiškinimų parlamentarai klausė ne itin atidžiai. Salėje buvo matyti daug tuščių kėdžių, tačiau ir tie politikai, kurie atėjo į posėdį, plepėjo tarpusavyje, skaitė spaudą, naršė internete. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė tuo metu aktyviai bendravo su įvairių frakcijų nariais.
Į posėdį atvyko beveik Vyriausybės nariai: parlamentarų mandatus turintys susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, kuris Vyriausybėje yra pasiėmęs nemokamų atostogų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, ūkio ministras Vytas Navickas, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, teisingumo ministras Petras Baguška, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
Premjero kalbos klausė ir finansų ministras Rimantas Šadžius, vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila bei kultūros ministras Jonas Jučas.
Vėliau salėje pasirodė ir krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.
Išvakarėse valdantieji pareiškė tikintys, kad G. Kirkilui pavyks išsilaikyti kėdėje. Jie vylėsi opozicinių „darbiečių“, galbūt – ir kai kurių konservatorių paramos. Tačiau Darbo partijos parlamentarai nusprendė interpeliaciją paremti. Savo ruožtu koalicijai priklausantys „pilietininkai“ ketvirtadienį ryte nusprendė balsuoti laisvai.
Interpeliacija – jau aštunta
G. Kirkilo Vyriausybė darbą pradėjo 2006 m. liepą. Ankstesniam ministrų kabinetui teko trauktis, kai atsistatydino premjeras Algirdas Brazauskas.
Interpeliacija G. Kirkilui – jau aštuntoji nepasitikėjimo procedūra, inicijuota šios Vyriausybės nariams. Praėjusių metų pabaigoje interpeliacijas atlaikė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kuris vėliau nusprendė atsistatydinti pats, bei švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė.
Rugsėjį balsavimą dėl pasitikėjimo laimėjo žemės ūkio ministrė K. Prunskienė. Dar anksčiau interpeliacijos buvo inicijuotos iš karto keturiems ministrams – A. Kundrotui, R. Žakaitienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.