2006 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. infekcijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydomos antibiotikais. Antibiotikai paskirti 42 proc. suaugusių ir 60 proc. vaikų, sergančių virusinėms kvėpavimo takų infekcijomis, kurių jie negydo.
Ligoninėse antibiotikais gydoma apie 31 proc. pacientų. Apie 25 proc. iš jų vaistai skiriami profilaktikos tikslais – dažniausiai po operacijų. Lyginant su pažangesnėmis šalimis, Lietuvoje įprastas 3-4 dienų kursas šiam tikslui yra per ilgas.
Taip pat per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Nors 80-90 proc. atvejų jie padeda, visada lieka rizikingi 10 proc. Tiksliau nustatyti ligos sukėlėją bandoma tik apie 40 proc. atvejų. Kai kurios gydymo įstaigos tikslesnei diagnostikai apskritai neturi sąlygų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2004 m. Lietuvoje išrašyta 707 953 antibiotikų receptų, 2005 m. – 709 068. Antibiotikų suvartojimas 2004–2005 m. išaugo 7,2 proc.
„Visuomenė dar mažai žino apie tai, kad be reikalo vartojami antibiotikai ne tik negydo, bet ir kenkia. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Be to, formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems. Taigi nukenčia ne tik vienas žmogus, bet visa visuomenė“, - teigė Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.
R. Valintėlienės teigimu, vertėtų žinoti, kad antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina tik bakterijas, o kvėpavimo takų infekcijas, ypač viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, dažniausiai sukelia virusai. Be to, antibiotikais neturėtų būti gydomos netgi kai kurios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, nesudėtingos salmoneliozės, dizenterijos formos. „Tyrimais nustatyta, kad ligų, susijusių su viduriavimu, eigai antibiotikai dažniausiai neturi įtakos“, - teigė pašnekovė.
Prasčiausia padėtis Prancūzijoje
Įvairių šalių duomenimis, net iki 50 proc. atvejų antibiotikai skiriami netinkamai, todėl vis daugiau vaistų tampa neveiksmingi net tuomet, kai jų labai reikia. Europoje bene daugiausiai atsparių antibiotikams bakterijų randama Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje.
„Galbūt laiku nebuvo įvertinta, kad technologijos irgi turi savo galimybių ribas. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20-30 metų taip ir buvo. Tačiau jau ketvirtus metus kalbama apie tai, kad artimiausius aštuonerius metus naujų antibiotikų sukurta nebus. Nauji pavadinimai atsiranda, tačiau iš tiesų jie taip mažai skiriasi nuo senųjų, kad nėra labiau veiksmingi prieš atsparias bakterijas“, - tikino R. Valintėlienė.
Anot medikės, kai kurios farmacinės kompanijos netgi nutraukė antibiotikų kūrimo tyrimus. Joms nenaudinga į naują vaistą investuoti milijardus, kai po 3-5 metų jis tampa neveiksmingas.
Lietuva patenka į mažiau atsparių bakterijų turinčių valstybių grupę, nors 2003 m. atliktame savigydos antibiotikais tyrime Europoje pirmavome. Net 22 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad per metus bent kartą vartojo antibiotikus savo nuožiūra, be gydytojo paskyrimo. Mat šių vaistų buvo galima įsigyti be recepto vaistinėje, jų dažnas turėdavo namuose ir gerdavo vos sukarščiavęs. Kai antibiotikai tapo receptiniais vaistais, gyventojų prikauptos atsargos išseko.
Tuo tarpu Prancūzija per paskutinius dvejus metus investavo milijonus į žmonių, medikų švietimą ir antibiotikų vartojimą sumažino beveik pusantro karto, tačiau vis tiek pagal antibiotikų suvartojimą pirmauja ES. Nuo jos mažai atsilieka Suomija.
Norint išvengti išsivysčiusių šalių likimo, Higienos institutas Lietuvoje inicijavo antibiotikų vartojimo tyrimą. Jo tikslas – ne tik apžvelgti antibiotikų suvartojimo ypatumus Lietuvos ligoninėse, bet ir nustatyti veiksnius, kurių dėka antibiotikai būtų skiriami teisingiau.
