Specialistai teigia, kad situacija - krizės moksle pasekmė, o šalis greitai taps ne tik Europos, bet ir regiono atsilikėle.

„Tai – valstybės prioritetų pasirinkimo klausimas. Kai žemdirbiai patiria stichines nelaimes, koks 100 papildomų milijonų atsiranda. O apie jaunąją kartą kažkodėl niekas negalvoja. Dėstytojai ir doktorantai – kultūringi žmonės, nepradeda streikų, tad niekas tų gaisrų negesina ir niekam tai nerūpi“, - DELFI sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas.

Neužpildęs visų laisvų doktorantų vietų, KTU paskelbė apie papildomą priėmimą. Pasak R. Šiaučiūno, ypač doktorantų stoka juntama fiziniuose ir technologiniuose moksluose. Čia problemų būta jau ir ankstesniais metais. „Nebekalbama, kad pasikviesti į doktorantūrą pačius geriausius absolventus – galbūt vidutinių gabumų“, - teigė KTU vadovas. Socialinių mokslų srityje konkursai šiek tiek didesni – čia į vieną vietą pretenduoja 2-2,5 žmonės. Pasak rektoriaus, čia galima dirbti po darbo ir švenčių dienomis, tuo tarpu technologiniuose ir fiziniuose moksluose daugiausia dirbama laboratorijose su aparatūra, tad šie doktorantai negali niekur kitur įsidarbinti.

Klasės susitikime mokslininkas pasijuto nevykėliu

Rektorius teigė, kad kai kurie turtingesni užsienio universitetai į laisvas vietas pasikviečia specialistus iš Azijos valstybių, taip pat iš Lietuvos. „Mes tų galimybių neturime, nes pasakyti užsienio piliečiui, kad jis gaus 220 eurų... Jis už tokius pinigus tikrai nevažiuos“, - kalbėjo R. Šiaučiūnas. Anot jo, užsienio universitetai doktorantams skiria stipendijas ir dar įdarbina puse etato.

KTU doktorantai gauna apie 800 litų stipendijas, dalį jaunųjų mokslininkų puse etato įdarbina katedros. „Po 11 metų studijų gauti 1000 litų „į rankas“ nėra jaunimui patrauklu. Ir žinant perspektyvą, kad po 10-15 metų tapsi profesoriumi ir gausi „į rankas“ 2500 litų...“, - kalbėjo pašnekovas.

R. Šiaučiūnas ir šiandien prisimena jauno mokslininko, labai mėgusio akademinį darbą, istoriją. Mokslininkas pasakojo, kad nuvykęs į klasės susitikimą pasijuto paskutiniu nevykėliu, mat tie, kurie po vidurinės nieko nesimokė, įgijo amatą ar uždarbiavo užsienyje, per tiek metų susikūrė materialinę gerovę. Tuo tarpu mokslininkas su dviem vaikais ir žmona nuomojo kambarį. „Jis atėjo atsiprašyti, kad išeina dirbti į „Achemą“, nes ši pasiūlė 5000 tūkstančių litų „į rankas“ atlyginimą“, - kalbėjo R. Šiaučiūnas.

Mokslus meta dėl didesnių atlyginimų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo prorektorius prof. Raimundas Kirvaitis DELFI taip pat sakė, kad pritraukti pačius gabiausius studentus darosi vis sunkiau. „Kartais tik priimtas žmogus išeina, nes jam pasiūlo labai didelį atlyginimą“, - aiškino prorektorius.

Tačiau jis pastebėjo, kad problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – po metų kitų ir kitose šalyse mokslai metami dėl didesnių atlyginimų.

VGTU papildomo priėmimo į doktorantūrą skelbti dar nereikėjo, tačiau norėtųsi didesnių konkursų, mat vidutiniškai į vieną vietą pretenduoja du kandidatai. Kol kas daugiau stojančiųjų į elektroniką, statybą, vadybą, socialinius mokslus, ekonomiką. Tačiau jau neužpildomos mokamos neakivaizdininkų vietos - jų kainos svyruoja nuo 5500 Lt iki 6000 Lt metams. Mažiau stojančių į matematiką, biomokslus, mechanikos inžineriją.

R. Kirvaitis mano, kad situacija galbūt pasitaisys didinant atlyginimus. „Jei valstybė nesupras, kad reikia surasti šie tiek daugiau pinigų, kad dėstytojo atlyginimas būtų prestižiškesnis, ir universitetų, ir doktorantūros perspektyvos bus liūdnos“, - kalbėjo R. Kirvaitis.

Doktorantų nestinga VU

Vilniaus universiteto (VU) Doktoratūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė teigė, kad įstoti į doktorantūrą VU – vis sunkiau. Čia daugiausia norinčių studijuoti ekonomiką, psichologiją, teisę, vadybą, komunikacijos mokslus.

Kasmet VU priimama vis daugiau doktorantų. Jei 2000 m. į doktorantūrą priimti 98 žmonės, tai pernai priimta 170. Pavyzdžiui, į į teisės doktorantūrą šįmet priimta 12 studentų, į šias vietas pretendavo per 50 žmonių. Šiuo metu VU studijuoja apie 700 doktorantų.

„Kuriuos priimti į doktorantūrą, apsispręsti sunku – jie rimtai nusiteikę, apsisprendę, tad būna egzaminuojami ar gina mokslinius projektus. Kad neužpildytume vietų nėra dar buvę“, - aiškino S. Vaškevičienė.

Mykolo Romerio universitete doktorantūroje pernai studijuoti norėjo 51, šįmet – 52 kandidatai. Čia kur kas didesnis konkursas į valstybės finansuojamas vietas - dieninėms studijoms skirtos 25 vietos. 15 vietų skirta neakivaizdininkams. Pastariesiems vieneri studijų metai kainuoja 6900 Lt.

M.Adomėnas: „Maxima“ pardavėja uždirba daugiau už lektorių

„Deja, Lietuvos universitetai mokslinio potencialo pasiūlyti negali. Kai studentai mato, kad jau magistro pakopoje yra viršesni už savo dėstytojus, nebesiryžta savo karjeros patikėti vadovams, kurie nuo jų atsilieka kaip mokslininkai“, - situaciją komentavo Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidentas dr. Mantas Adomėnas. Pasak jo, tada studentai stoja į Vakarų universitetus arba atbaidomi nuo mokslinės karjeros. Lietuviai vis dažniau renkasi Vakarų universitetus, kur nesunkiai patenka ir laimi stipendijas. Tai, pasak M. Adomėno, rodo gilėjančią mokslo krizę.

DPI direktorius kalbėjo, kad doktorantų statistika rodanti, jog krizė jau duoda apčiuopiamas pasekmes ir jeigu nebus radikalios kokybiškos reformos, niekas nesikeis. Jis aiškino, kad doktorantų bendraamžiai jau būna pradėję daryti karjerą, o doktorantai socialiniu požiūriu išlieka studentai su juokinga 800 litų stipendija. Tačiau, anot jo, pavyzdžiui, Anglijos universitetuose doktorantai taip pat laikomi studentais. Bet ten jie yra jaunesni – čia trumpesnės pirmos pakopos studijos. „Akademinės karjeros statusas ir siūlomas atlyginimas yra tokie žemi, kad save gerbiančios firmos sekretorė uždirba daugiau nei docentas, o „Maxima“ pardavėja – tiek pat, kiek pradedantis lektorius su daktaro laipsniu“, - sakė M. Adomėnas.

Jis priminė, kad Lietuvoje pastaruoju metu daug kalbama apie mokslo ir verslo sąryšį. Tačiau, pasak M. Adomėno, Lietuvoje nėra pajėgaus mokslo, kuris galėtų sudominti verslą. „Čia ne verslo, o Lietuvos mokslo kaltė“, - sakė M. Adomėnas, Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete įgijęs daktaro laipsnį ir dėstytojavęs.

„Liūdna tai, kad nei universitetų administracijos, nei už mokslą ir švietimą atsakingi aukščiausio politinio lygio pareigūnai neturi politinės valios pripažinti, kad esame labai gilioje krizėje, kad netrukus būsime atsiliekanti šalis regione, ne tik Europoje“, - įsitikinęs DPI vadovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, bendras doktorantų skaičius kasmet vis didėja. Šįmet 600 studentų bus priimta į doktorantūros dienines studijas, 25 į neakivaizdines valstybės finansuojamas studijas, 110 į neakivaizdines mokamas studijas. Ministerija teigia kol kas nepastebėjusi, kad norinčiųjų studijuoti doktorantūroje mažėtų.