DELFI primena, kad pagal reformos projektą, nuo 2008 m. rugsėjo už pirmos pakopos studijas kiekvienas dieninių, vakarinių ar neakivaizdinių studijų studentas turėtų mokėti nuo 2 iki 5 tūkst. Lt per metus.
Ši naujovė būtų taikoma tik naujai įstojusiems. Valstybė žada užtikrinti veiksmingą paskolų sistemą, tačiau stipendijas gautų tik socialiai remtini ir labai gerai besimokantieji.
Svarstoma, kad gerai besimokantieji po baigimo būtų atleisti nuo paskolos grąžinimo arba jiems būtų kompensuoti sumokėti pinigai.
Valdančiajai koalicijai priklausanti Valstiečių liaudininkų frakcija yra pareiškusi, kad nepasirašys politinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo sistemos reformos, pagal kurią už mokslą mokėtų visi studentai. „Valstiečiai“ sutinka, kad aukštojo mokslo sistemos reforma būtina, tačiau reikalauja pirmiau užtikrinti aiškią kompensacijų ir paskolų sistemą.
Opozicinės frakcijos "Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)" nuomone, valstybė privalo užtikrinti galimybę nemokamai siekti aukštojo mokslo, todėl ji tai pat nepasirašys politinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos, pagal kurią „aukštasis mokslas realiai taptų mokamas ir prieinamas tik turtingiesiems“.
Seimo Naujosios sąjungos frakcija siūlo prieš pasirašant partijų susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ką reiškia Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtina sąvoka "gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas".
Mažumos Vyriausybę remiantys konservatoriai susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos nepritariančias partijas kaltina bandymu sužlugdyti šią reformą.