P.Baguška premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu nuo kovo 13-osios iki 16 dienos išleistas kasmetinių atostogų. Pirmąją atostogų dieną teisingumo ministras darbe nepasirodė, tačiau tai nesutrukdė jam pasirašyti dviejų įsakymų. Jais ministras iškėlė drausmės bylas antstoliui Vaidui Drungilui ir Aušrai Lepeškaitei.

Kadangi šie įsakymai yra pasirašyti kovo 13-ąją, kai P.Baguška jau atostogavo, antstoliai gali kreiptis į teismą ir prašyti juos panaikinti. DELFI žiniomis, V.Drungilas ir A.Lepeškaitė artimiausiu metu ketina tokius skundus įteikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisingumo ministro patarėjas Pavelas Kujelis, koordinuojantis antstolių darbą, DELFI teigė, kad P.Baguška įsakymus pasirašė kovo 9-ąją, tačiau jie oficialiai buvo užregistruoti kovo 13-ąją. „Pats atnešiau ministrui įsakymus po darbo, jis pasirašė ir po laisvų dienų juos užregistravome“, - teisinosi teisingumo ministro patarėjas.

Pasak jo, jeigu teismas įsakymus pripažintų negaliojančiais, ministras greičiausiai juos pasirašytų iš naujo. P.Kujelis mano, kad „čia nieko blogo neatsitiko“, tačiau DELFI konsultavę teisininkai įžvelgė šiurkščių pažeidimų. „Jie padaryti Teisingumo ministerijoje – institucijoje, kuri turėtų vykdyti įstatymuose įtvirtintas teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas bei šioje srityje įgyvendinti valstybės politiką“, - pavardės prašęs neminėti teisininkas pabrėžė, kad ministerija turėtų būti pavyzdys kitoms valdžios įstaigoms.

DELFI norėjo išklausyti P.Baguškos nuomonės, tačiau jis į telefono skambučius neatsiliepė.

Ketvirtadienį, reaguodama į DELFI publikaciją, Teisingumo ministerija išplatino pranešimą, kad P.Baguška įsakymus esą pasirašė kovo 9 d. (ant įsakymų parašyta data – kovo 13 d.). „Abu įsakymai buvo pasirašyti darbo dienos pabaigoje ir juos įregistruoti tą dieną nebebuvo techninių galimybių, todėl jie buvo įregistruoti pirmą darbo dieną, t.y. kovo 13 d.“, - rašoma pranešime.

Lietuvos antstolių rūmai ketvirtadienį išplatintame pranešime atkreipė dėmesį, kad ministro įsakymas turėjo būti registruojamas tik jo „pasirašymo ir tvirtinimo dieną“. „Teisingumo ministro įsakymų priėmimo tvarka teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota ir neturėtų tapti laisvų interpretacijų objektu“, - pabrėžė Lietuvos antstolių rūmai.

Ministerija ketvirtadienį taip pat išreiškė nuomonę, kad „įsakymų teisėtumo klausimas gali būti keliamas vieninteliu tikslu – užvilkinti drausmės bylų nagrinėjimo procedūras ir praleisti terminą byloms išnagrinėti“.

„Lietuvos antstolių rūmai nenorėtų prisiimti viešai reiškiamų priekaištų dėl nepakankamo dėmesio antstolių drausminės atsakomybės klausimams“, - Antstolių rūmai atmetė P.Baguškos priekaištus, esą jie turėtų daugiau dėmesio skirti antstolių drausmės klausimams.

Klaipėdos antstoliui V.Drungilui drausmės byla iškelta atsižvelgiant į vienos moters skundą. Teisingumo ministro įsakyme teigiama, kad vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir persiuntęs vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, V.Drungilas pažeidė pilietės teises, numatytas Civilinio proceso kodekse, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.

Esą antstolis iš moters atlyginimo nurodė išskaičiuoti ne 20, o 50 proc. darbo užmokesčio dalies, be to, jis klaidingai nurodė apylinkės teismą, kuriam antstolio veiksmai vykdomojoje byloje galėjo būti apskųsti.

Trečiadienį Teisingumo ministerija pranešė apie antradienį P.Baguškos iškeltą drausmės bylą A.Lepeškaitei. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas pripažino, kad antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei Civilinio proceso kodekso nuostatų. Nustatyta, kad A.Lepeškaitė, nesuradusi skolininko gyvenamosios vietos, patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė į jos sutuoktinio darbo vietą ir ją įvardino skolininke.

Tai ne pirmas kartas, kai kyla įtarimų dėl P.Baguškos pasirašytų įsakymų. DELFI anksčiau skelbė, kad P.Baguškos įsakymu įgaliojimų netekęs Šiaulių antstolis Arturas Bložė į teismą padavė Teisingumo ministeriją ir reikalavo panaikinti ministro įsakymą, kuriuo sustabdyti jo įgaliojimai. Teisme A.Bložė tikino, kad ministras užsiima viešųjų ryšių akcija – jį nušalino siekdamas populiarumo visuomenės akyse.

„Vienintelis motyvas, dėl ko sustabdyti mano įgaliojimai, buvo ministro žurnalistams pasakyti žodžiai – neva „aš neleisiu dirbti nusikaltėliams, kaip paskui galėsiu žmonėms pažiūrėti į akis“, - sakė A.Bložė. Jis tvirtino, kad tądien, kai ministras pasirašė įsakymą jį nušalinti nuo pareigų, P.Baguška lankėsi Šiauliuose, o informaciją apie įgaliojimų sustabdymą ministerijos tinklalapyje buvo paskelbta darbo dienos pabaigoje.

A.Bložė teisme bandė įrodinėti, kad tądien P.Baguška Šiauliuose praleido visą dieną, tačiau į jo argumentus teismas nesigilino, nurodęs, kad įsakymas yra pasirašytas darbo metu.