Kritikavo ir dešiniuosius, ir kairiuosius
Pirmaisiais nepriklausomybės metais A. Butkevičius vadovavo Krašto apsaugos departamentui, vėliau reorganizuotam į Krašto apsaugos ministeriją, buvo atsakingas už Lietuvos gynimą 1991 metų sausio įvykių ir rugpjūčio pučo metu. Gynybos - ne tink ginkluotos kovos, bet ir psichologinio pasipriešinimo, reikalui esant, turėjo imtis Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).
Po nepavykusio 1991 metų rugpjūčio pučo SKAT esą sulaukė kur kas didesnio politikų susidomėjimo nei iki tol. Tuometinis parlamento vadovas V. Landsbergis, pasak A. Butkevičiaus, siekė, kad ši tarnyba taptų tiesiogiai pavaldi jam.
„Atsakingi SKAT karininkai buvo kviečiami į pokalbius su AT-AS pirmininku ar jam lojaliais asmenimis, apeinant jų tiesioginę vadovybę, tai yra mane, siekiant sukurti iliuziją, kad šie žmonės turi išskirtinį statusą“, - komisijos nariams pasakojo A. Butkevičius.
Jo tvirtinimu, tokiais susitikimais buvo skiriamas dėmesys tik vienai kariuomenės rūšiai - savanoriams, apeinant pasienio apsaugos pareigūnus, specialiųjų techninių tarnybų, kuriamos reguliariosios kariuomenės atstovus. „Čia slypi savanorių maišto užuomazgos“, - pabrėžė liberaldemokratų atstovas.
Be to, AT-AS Apsaugos skyrius nupirko naudotų UZI automatų ir esą V. Landsbergio nurodymu perdavė dalį jų savanoriams, tačiau ne per Krašto apsaugos ministeriją.
A. Butkevičius prisiminė, jog 1993 metų vasarą, prieš pat išvedant sovietų kariuomenę, pradėjo dingti savanorių turimi ginklai. Mat kol buvo išvedinėjama kariuomenė ir galėjo bet kada prasidėti neramumai, buvo laikomasi vadinamosios 5 minučių doktrinos - ginklus turėjo patys savanoriai, kad galėtų būti bet kada pasirengę kovai.
Vėliau, bijodama provokacijų, krašto apsaugos sistemos vadovybė paprašė ginklus atgabenti į tam tikrus saugojimo punktus. Čia už ginklų apsaugą buvo atsakinti etatiniai SKAT darbuotojai.
Eksministrą piktino ir kairiosios pakraipos politikų - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, kurie atėjo į valdžią po 1992 metų rinkimų, pozicija. Jie esą siekė Krašto apsaugos ministerijos vadovo postą perduoti valdančiųjų atstovui. „Šita situacija sukėlė papildomą konfliktą viduje (tarp savanorių - DELFI)“, - teigė A. Butkevičius.
Ginklus turėdami savanoriai nevengdavo uždarbiauti, pavyzdžiui, teikti apsaugą, arba kovodavo su nusikaltėliais. Eksministro teigimu, kuopos vadas Jonas Maskvytis ir su juo buvusi kompanija kartą apšaudė vienos Kauno grupuotės automobilį, todėl buvo iškelta baudžiamoji byla.
J. Maskvytis teisindamasis aiškino ministrui daręs tai, kas jam buvo pasakyta. A. Butkevičius prisiminė jį tąsyk nuraminęs ir pažadėjęs ieškoti išeities, tačiau savanoris, eksministro manymu, galėjo nueiti ieškoti pagalbos „pas tuos, kurie savanorius mylėjo“.
Maištą tyręs J. Abromavičius, remdamasis pokalbiais su savanoriais, esą kalbėjo apie tuometinio dešiniojo parlamentaro Algirdo Patacko vaidmenį šioje istorijoje, tačiau dokumentų, tai patvirtinančių, A. Butkevičiui neparodė.
Apie įsakymą nužudyti J. Abromavičių girdėjo
Kauno SKAT štabo viršininku dirbęs J. Abromavičius, kaip prisiminė A. Butkevičius, buvo gana mėgstamas savanorių, tačiau tik tol, kol palaikė bendrąsias nuostatas. Jo pozicija esą pradėjo keisti prasidėjus savanorių maištui, per pirmąjį susitikimą su A. Butkevičiumi.
„Jis pradėjo aiškinti, kad savanoriai nuskriausti, kad ministerija negina savo žmonių. Pasakiau, kad Lietuvai toks žingsnis nenaudingas žingsnis, ar tarnaujame NATO, ar vienai politinei grupuotei. Mačiau, kaip pradeda ateiti į protą“, - pasakojo tuometinis krašto apsaugos ministras. Jis tikino tą patį pakartojęs ir į mišką išėjusiam J. Maskvyčiui.
Kitos kuopos vadas A. Pangonis po tokių derybų esą pareiškė, kad savanoriai sprendimo dėl maišto nutraukimo vieni priimti negali, reikia pasitarti su V. Landsbergiu. Po susitikimo su tuometiniu konservatorių lyderiu A. Pangonis pareiškęs, kad leidimo grįžti iš miško negavo.
„Jei būtų buvęs kreipimasis į savanorius, jie būtų grįžę. V. Landsbergiui siūlė padaryti tokį pareiškimą, bet jis atsisakė“, - parlamentarams tvirtino buvęs politikas.
Praėjusią savaitę komisijai liudijusi buvusi savanorė Kristina Sudžienė tvirtino, kad užsakymą nužudyti J. Abromavičių, davė dabar pensijoje esantis Stanislovas Adomonis.
Klausiamas, ar tiki, kad šis ir kai kurie kiti asmenys susitarė likviduoti savanorių maištą Pakaunėje bei tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą tyrusį saugumietį, A. Butkevičius atsakė neigiamai. Tačiau jis pripažino, jog vienas majoras jam tvirtino, esą S. Adomonis tikrai sakęs, kad J. Abromavičius turi būti likviduotas.
„SKAT buvo skiepijama partizaninio karo ideologija. <...> J. Abromavičius bendradarbiavo su VSD. Kai mane atvežė pas savanorius, jis stojo mano pusėn. Tai buvo pirmas konfliktas su savanoriais“, - svarstė eksministras.
Be to, anot jo, J. Abromavičius rado duomenų, kad savanoriai sprogdinime dalyvavo ne savo iniciatyva, nes buvo sukurstyti. Saugumietis apie tai papasakojo ir pažadėjo parašyti likus trims dienoms iki žūties.
Vienas jo rengtas dokumentas atsidūrė pas tuometinį krašto apsaugos ministrą Česlovą Stankevičių. Šis komisijai pareiškė, kad toje pažymoje nebuvo konkrečios informacijos, todėl ji nepasirodė svarbi.
Į klausimą, kas galėjo nužudyti J. Abromavičių, eksministras neatsakė, pareiškęs, kad tai turėtų aiškintis prokuratūra, jau nutraukusi šios žūties tyrimą. Anot A. Butkevičiaus, parlamentinei komisijai labiau turėtų rūpėti savanorių maištas, „ištakos, politinės kontrolės ignoravimas, situacija, kuri gali pasikartoti“.
Laukiama V. Landsbergio liudijimo
Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, pareiškusi, kad liudytojų apklausa tampa gana politizuota, atsisakė komentuoti A. Butkevičiaus pareiškimus.
Ji tik užsiminė, kad iš viso planuojama apklausti apie 20 žmonių. Kitame posėdyje tikimasi sulaukti Seimo nario Egidijaus Bičkausko ir europarlamentaro V. Landsbergio.
Darbą komisija turėtų baigti iki vasario 1 dienos, tačiau bus prašoma pratęsti įgaliojimus Iki birželio.
Savo ruožtu komisijos narys konservatorius Jurgis Razma po posėdžio piktinosi, kad A. Butkevičiaus „paliudijimas beveik nieko nedavė“, nes jis „iš esmės nepateikė jokių faktų, neatnešė jokių dokumentų, kiuriais galėtume remtis, o kaip viešųjų ryšių konsultantas misiją atliko“.
Buvęs VSD pareigūnas ir savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi J. Abromavičiaus žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
Ar tikite, kad savanorių maištas buvo inspiruotas politikų? Atsakykite į klausimą kolonoje dešinėje.