Jis paragino verčiau galvoti, kaip pagerinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, o ne nusistayti prieš tam tikrus asmenis.
"Pirmiausia tokiose komisijose reikėtų ieškoti konsensuso ir antras dalykas, reikėtų ieškoti tokių sprendimų, kurie iš esmes pagerintų reikalą, o ne vien tiktai mėginti per tą komisiją suvedinėti sąskaitas su vienais, ar su kitais", - kalbėjo G.Kirkilas.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė NSGK komiteto išvadų dėl Valstybės VSD veiklos projektui. Galutinį sprendimą dėl išvadų Seimas priims po svarstymų parlamentinėse frakcijose.
VSD veiklos tyrimą atlikęs komitetas departamento veikloje nurodo radęs trūkumų, ir, juos įvertinęs, kaip rašoma projekte, "mano, kad VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti".
VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Išvadų projekte daromos prielaidos, jog "kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais - pačių politinių grupių arba politikų poveikiui".
Komiteto manymu, VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo ir todėl gali susidaryti prielaidos atsirasti savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams.
Vertindamas moralinį klimatą departamente, komitetas pažymi, jog "kolektyve jaučiama psichologinė įtampa", o vadovybė "neskyrė pakankamo dėmesio personalo valdymo politikai ir tinkamam moraliniam klimatui departamente palaikyti".
Komitetas negalėjo atsakyti į vieną iš suformuluotų klausimų - dėl aukštų pareigūnų galimų korupcinių ryšių, pažymėdamas, jog to negalėjo pateikti dėl VSD nepateiktų pažymų.
Tačiau, kaip rašoma projekte, "iš apklausų metu surinktų duomenų galima būtų daryti prielaidą, kad informacijos apie korupcinius ryšius VSD turi".
VSD vadovas A.Pocius komitetui minėtų pažymų nepateikė, argumentuodamas, jog tai galėtų pakenkti nebaigtam operatyviniam tyrimui. Pagal įstatymą, dėl sprendimų, susijusių su tokios medžiagos perdavimu, sprendžia įstaigos vadovas.
Vertindamas VSD pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo dirbti į Baltarusiją aplinkybes, komitetas pažymi, kad pareigūnas "galėjo būti perkeltas į diplomatinę tarnybą dėl jo vadovaujamos valdybos atliktų, bet galbūt VSD vadovybei neįtikusių tyrimų energetikos ir transporto srityje".
Liudijant komitetui, šiuo klausimu sulaukta prieštaringų parodymų - kai kurie politikai sakė turėję žinių, jog V.Pociūnas į Baltarusiją išsiųstas prieš jo valią, siekiant nustumti nuo svarbių tyrimų, tuo tarpu VSD vadovybė tvirtino, jog pareigūnas dirbti diplomatinėje tarnyboje išsiųstas savo paties noru. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis patvirtino, jog dar gerokai prieš išsiuntimą į Baltarusiją privačiuose pokalbiuose V.Pociūnas užsiminė norintis keisti darbo pobūdį, pereinant į diplomatinę tarnybą,
Iniciatyvos imtis parlamentinio tyrimo kilo, kai rugpjūčio 23 dieną anksti ryte iškritęs per viešbučio devintojo aukšto langą Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje, žuvo saugumo karininkas V.Pociūnas, dirbęs Lietuvos konsulate Gardine. Generalinės prokuratūros tyrimas nustatė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Iš pradžių siūlyta aiškintis V.Pociūno žūties aplinkybes, tačiau vėliau, žiniasklaidai paskelbus įvairių šio tragiško įvykio versijų, kuriose kvestionuoti VSD sprendimai, siūlyta tyrimą išplėsti, aiškinantis ir paties departamento veiklą.
NSGK tyrimą atliko laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos teisėmis.